Bremerhavenas pradeda vandenilio revoliuciją: H2 Mare užkariauja jūrą!
Bremerhavenas pradeda bandomąjį projektą „H2 Mare“, skirtą vandenilio gamybai jūroje – tai žingsnis tvarios energetikos ateities link.

Bremerhavenas pradeda vandenilio revoliuciją: H2 Mare užkariauja jūrą!
Šiandien Bremerhavene prasideda bandomasis ambicingo projekto etapas: projektas „H2 Mare“. Tai pirmasis pasaulinis atvejis, kai vandenilis turi būti gaminamas tiesiai atviroje jūroje, naudojant jūros vėjo turbinas. Projektą įgyvendina žinomos tyrimų institucijos, tokios kaip Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras (DLR) ir Fraunhoferio vėjo energijos sistemų institutas (IWES), taip pat keli pramonės partneriai. Bremerhaveno uoste planuojama bandymų platforma, kurioje bus bandoma integruoti vandens elektrolizatorius į vėjo jėgaines, siekiant sumažinti tinklo sąnaudas ir išvengti elektros kabelių poreikio. Dėl didesnių plotų jūroje veikiančios vėjo turbinos gali pagaminti daugiau energijos nei jų analogai sausumoje, o vidutinė galia yra 5 megavatai vienai turbinai, o sausumos turbinos paprastai pagamina tik 3,5 megavatų.
Ypatingas dėmesys projekte skiriamas paprojekčiams „H2Wind“ ir „OffgridWind“. H2Wind optimizuoja PEM elektrolizę ypatingoms jūros sąlygoms, o OffgridWind kuria modelius, imituojančius visą gamybos grandinę nuo vėjo naudojimo iki vandenilio gamybos. Kitas centrinis elementas – jūros vandens gėlinimas, būtinas elektrolizei. Brėmerhavene bus įrengta bandymų įranga, kuri filtruoja ir šildo Šiaurės jūros vandenį.
Ekologiniai aspektai dėmesio centre
Svarbus vandenilio gamybos jūroje aspektas yra ekologinis poveikis. Helmholtz Centre Hereon analizuoja vandenilio gamybos jūroje pasekmes Šiaurės jūros ekosistemai. Pasirodo, 500 megavatų elektrolizės jūroje atliekinė šiluma gali lokaliai padidinti vandens temperatūrą iki 2 laipsnių Celsijaus. Šie temperatūros pokyčiai gali paveikti vertikalią vandens telkinio stratifikaciją, o tai savo ruožtu gali sutrikdyti maistinių medžiagų transportavimą iš gilesnių vandens sluoksnių. Tokie pokyčiai gali neigiamai paveikti fitoplanktono, kuris yra jūros maisto grandinės pagrindas, produktyvumą. Todėl ekspertai rekomenduoja decentralizuotą vandenilio gamybą, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai.
Šiuo metu bandomas šios vandenilio gamybos jūroje techninis pagrįstumas ir ekonominis gyvybingumas. Pasibaigus bandomajam etapui, rezultatai bus pristatyti baigiamojoje konferencijoje 2025 m. rudenį. Projekto „H2 Mare“ tikslas – tiesiogiai jūroje realizuoti visą grandinę nuo vėjo energijos iki vandenilio iki galimų tolesnių produktų, įskaitant tvarų kurą, pvz., Fischer-Tropsch produktus ir metanolį.
Finansavimas ir partnerystės
Projektu, kuris yra Vokietijos nacionalinės vandenilio strategijos dalis, siekiama iki 2030 m. pasiekti dešimties gigavatų elektrolizės našumą. Finansavimo kodas yra 03HY300A-R, o bendra finansavimo suma – 37,4 mln. eurų, H2 Mare projektą remia 18 partnerių, koordinuoja Karlsruhe technologijos institutas. Be vandenilio gamybos pagrindinį vaidmenį atlieka žaliavos vanduo, CO2 ir azotas, kurios turi būti gaunamos tiesiogiai vietoje iš oro ar jūros. Šios priemonės galiausiai galėtų padėti sumažinti atsinaujinančios energijos infrastruktūros sąnaudas ir geriau išnaudoti atviroje jūroje esančių zonų inovacinį potencialą.
Pokyčiai Brėmerhavene rodo, kad Vokietija ruošiasi imtis vandenilio gamybos novatoriško vaidmens ne tik vidaus rinkoje, bet ir kaip pavyzdys tarptautinėje arenoje. Tokie projektai kaip H2 Mare yra svarbus žingsnis link tvarios ir aplinką tausojančios energetikos ateities.