Drono signalizacija: Šiaurės Vokietija planuoja masinę gynybą nuo naujų pavojų!
Šiaurės Vokietija yra diskusijos apie dronų gynybą dėmesio centre. Vidaus reikalų ministras Dobrindtas planuoja priemones prieš didėjančias grėsmes.

Drono signalizacija: Šiaurės Vokietija planuoja masinę gynybą nuo naujų pavojų!
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijos oro erdvėje susiformavo nerimą kelianti tendencija: Federalinės kriminalinės policijos biuro (BKA) duomenimis, vos per tris mėnesius buvo užregistruota per 500 įtartinų bepiločių orlaivių skrydžių. Šie incidentai ypač dažni šiaurinėje Vokietijoje, kai pastebimi kariniai objektai, tokie kaip Bundesvero bazė Švezinge ir Vilhelmshaveno karinio jūrų laivyno bazė. Šie dronai virš ypatingos svarbos infrastruktūros kelia susirūpinimą ir reikalauja skubių dronų gynybos priemonių. FAZ pabrėžia, kad bepiločių orlaivių problema buvo pripažinta potencialia grėsme saugumui ir šnipinėjimo priemone.
Viena probleminių sričių yra bepiločių orlaivių spiečius, kurie pastaraisiais metais vis dažniau pastebimi svarbiose vietose. Saugumo ekspertai perspėja, kad Vokietija šioje srityje nėra pakankamai pasirengusi. ZDF taip pat praneša, kad daugelis šių neatpažintų dronų gali turėti sąsajų su Rusijos interesais. Tai kelia klausimų: ar mes susiduriame su paslėpta grėsme? O kaip galime efektyviai apsisaugoti?
Politinės reakcijos ir veiksmų galimybės
Diskusija apie tinkamas gynybines priemones tampa vis garsesnė ir labai politiškai įtempta. Vidaus reikalų ministras Dobrindtas jau paskelbė apie bepiločių orlaivių gynybos policijos kompetencijos centro įkūrimą ir planuoja pakeisti Aviacijos saugumo įstatymą, kad į gynybos strategijas būtų įtrauktas Bundesveras. Be to, siekiant geriau atremti iššūkius, diskutuojama apie padidintą techninę ginkluotę, kurią pabrėžia Deutschlandfunk. Šie techniniai sprendimai gali apimti trukdymą ir klastojimą, nors abu metodai laikomi gana brangiais ir naudojami tik pavieniais atvejais.
Problemą didina ir netinkamos policijos bei Bundesvero galimybės aptikti bepiločius orlaivius ir apsiginti nuo jų. Dronai dažnai dingsta neaiškiai kilmei ar ketinimui. Pavyzdys – neseniai Kylio kanale įvykęs krovininio laivo atvejis, kuris buvo sulaikytas įtariant šnipinėjimu. Be to, saugumo pajėgos susiduria su iššūkiu gauti ir naudoti tinkamas technologijas, kurias dažnai apsunkina atsakomybė valstybės lygiu.
Technologijų raida ir ateities perspektyvos
Fraunhoferio institutas kuria novatoriškus sprendimus su bepiločių orlaivių gynybos sistema IDAS-PRO. Jie skirti tiksliai aptikti bepiločius orlaivius naudojant radarą, kameras ir dirbtinį intelektą, kad būtų galima pradėti tikslines gynybines priemones. Kaip rodo FAZ, sudėtinga ir neatidėliotina situacija reikalauja, kad įvairių saugumo organų pajėgumai būtų sujungti į veiksmingą apsaugą.
Apibendrinant, didėjanti dronų grėsmė Vokietijoje kelia rimtų klausimų. Politinė valia kartu su technologine pažanga ir aiškia bendros bepiločių orlaivių gynybos strategija yra būtini norint išlaikyti mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą.