Itin kaprizingas oras: karščio banga ir lietaus chaosas šiaurėje!

Itin kaprizingas oras: karščio banga ir lietaus chaosas šiaurėje!

Dėl ko orai šiaurinėje Vokietijoje tokie nenuspėjami? Orų ekspertas Dominikas Jungas įvertino naujausius pokyčius. Remiantis naujausiais pranešimais, orų situacija šiaurėje pasirodė esanti itin nestabili, o senos prognozės nebeatrodo teisingos. Vokietija pastaruoju metu išgyveno didžiulį sausumą ir sausrą, o po to smarkus lietus ir didelė drėgmė. Jungo teigimu, ekspertai kalba apie „žiaurią karščio bangą“, kurią dabar keičia drėgnos sąlygos. Šie nenuspėjami orų pokyčiai kelia klausimų: ko turėtume tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

Įdomi orų prognozė rodo, kad Sacharos dulkės iš Šiaurės Afrikos per Ispaniją ir Portugaliją judės į Vokietiją. Dėl to pakyla temperatūra, o dulkių dalelės veikia mūsų atmosferą. Rytų Vokietijoje iki birželio pabaigos prognozuojamas nedidelis lietus arba jo visai nėra, o tai ir toliau lems sausros periodą. Pasak orų eksperto Jungo, ateinanti liepa taip pat bus „ženkliai per sausa“. Vidutinė temperatūra šiaurėje gali pakilti iki 25 laipsnių, pavienės smailės gali siekti iki 30 laipsnių. Nors Šiaurės ir Baltijos jūros pakrančių regionuose laukiamas vėsinimas, Vokietijos pietuose, ypač Saro krašte, viskas atrodo žymiai karščiau – meteorologai ten tikisi net iki 35 laipsnių šilumos.

Sausra: pasaulinis reiškinys

Sausra paliečia ne tik šiaurinę Vokietiją, bet ir yra pasaulinė problema. Pasak Federalinės aplinkos agentūros, sausra yra būklė, kai žmonėms, gyvūnams ir augalams trūksta vandens per ilgesnį laiką. Šios sąlygos yra sudėtingos oro ir vandens prieinamumo sąveikos rezultatas. Pasaulio meteorologijos organizacija sausrą apibrėžia kaip ilgalaikį kritulių nebuvimą arba nebuvimą. Dėl numatomų klimato pokyčių sausros rizika ir toliau didės, o tai paveiks 2,3 mlrd. žmonių vandens trūkumo patiriančiuose regionuose visame pasaulyje.

Poveikis gali būti rimtas, ypač žemės ūkiui, sveikatai ir energijos tiekimui. Norint to išvengti, būtinos prisitaikymo priemonės, pvz., sausrų valdymas ir gamtoje pagrįstų sprendimų naudojimas. Vietos žinių perdavimas taip pat atlieka lemiamą vaidmenį. Klimato kaitos iššūkis tampa vis aiškesnis, nes nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip sausros ir karščio bangos, dažnėja ir intensyvėja.

Žvilgsnis į ateitį

Taip pat turime atsižvelgti į netiesioginį sausros poveikį. Apytiksliai 733 milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu kenčia nuo bado, o du milijardai žmonių kenčia nuo netinkamos mitybos. Šias pavojingas sąlygas dar labiau apsunkina ekstremalūs oro reiškiniai. Welthungerhilfe pabrėžia, kaip labai svarbu kovoti su badu tuo pat metu, kai dėl klimato pokyčių padėtis blogėja. Ekstremalūs oro reiškiniai dabar sudaro 80 procentų visų pasaulinių nelaimių ir kelia mūsų visuomenei didžiulius iššūkius.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, išlieka klausimas: kaip ateityje susitvarkysime su nuolat besikeičiančiomis oro sąlygomis? Atsakomybė tenka politikams ir kiekvienam iš mūsų, kad atlaikytume klimato iššūkius ir taptume atsparesni sausroms ir kitiems ekstremaliems oro reiškiniams.