Suche
Mein Konto
Klimato tikslams gresia pavojus? Būsimas Hamburgo sprendimas sukelia ginčų!
Spalio 12 d. priimtu „Hamburgo sprendimu dėl ateities“ siekiama iki 2040 m. neutralizuoti klimatą, tačiau sulaukiama kritikos ir susirūpinimo.
Klimato tikslams gresia pavojus? Būsimas Hamburgo sprendimas sukelia ginčų!
Ženklai rodo audrą Hamburgo kelyje į klimato neutralumą. Dėl „Hamburgo sprendimo ateičiai“ bus balsuojama 2025 m. spalio 12 d., juo siekiama, kad Hanzos miestas iki 2040 m. taptų neutralus klimatui. Tačiau kritiški balsai tampa vis garsesni. Daugelis analitikų mano, kad ši iniciatyva yra „greitasis sprendimas“, kuris padarys daugiau žalos nei naudos Pasaulis pranešė.
Susirūpinimas yra įvairus. Kritikai skundžiasi, kad Hamburgo Senatas nepateikė jokių mokslinių tyrimų, patvirtinančių ambicingų klimato tikslų įgyvendinamumą. Dabartinė EBPO studija, kurią užsakė Prekybos rūmai, žvelgia tik į ekonomikos sektorių ir negali būti laikoma išsamia viso miesto galimybių studija. Hamburgo verslas atkreipia dėmesį į tai, kad 2045 m. tikslas netgi laikomas „labai ambicingu“ – dabartiniu požiūriu tai gali būti rizikinga.
Finansinė našta ir galimos pasekmės
Ypač nerimą kelia finansinės pasekmės. Skaičiuojama, kad būsto fondo dekarbonizavimas kainuos mažiausiai 40 milijardų eurų, o tai neišvengiamai gali lemti didesnes nuomos kainas. Todėl būsimo sprendimo iniciatoriai susiduria su dvigubu iššūkiu: viena vertus, siekti klimato tikslų, kita vertus, atsižvelgti į socialinius piliečių rūpesčius.
Toks požiūris gali sukelti papildomą naštą vietos ekonomikai. Juk įmonėms ir darbo vietoms gresia pavojus, jei padidės veiklos sąnaudos. Tai gali sukelti migraciją, kuri miestui būtų ne kas kita, o naudinga. Todėl kritikai reikalauja skaidraus planavimo ir rinkos paskatų, o ne pasikliauti vien subsidijomis.
Ilgalaikės perspektyvos ir alternatyvos
Ekspertai rekomenduoja sutelkti dėmesį į tvarius sprendimus. CO₂ kainodara ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos taikymas galėtų būti aptariami kaip veiksmingos priemonės. Atsinaujinančios energijos šaltiniai, be kita ko, taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį. ES užsibrėžė tikslą iki 2030 m. atsinaujinančios energijos dalį galutiniame energijos suvartojime padidinti iki 42,5 proc. Europos Parlamentas pranešė.
Hamburge taip pat reikėtų pabrėžti koordinuotą dekarbonizaciją visoje vertės grandinėje. Mažoms ir vidutinėms įmonėms skirti tinklai galėtų labai padėti sutaupyti ir veiksmingiau naudoti atsinaujinančią energiją.
Kyla klausimas: kaip Hamburgas susidoros su šiais iššūkiais? Būsimas sprendimas miestui gali pasiūlyti ir galimybių, ir rizikų, o 2025 m. spalio 12 d. bus itin svarbi Hamburgo klimato politikos eigos data.