Atsisakyti socialinės žiniasklaidos: raktas į didesnį produktyvumą 2025 m.!

Atsisakyti socialinės žiniasklaidos: raktas į didesnį produktyvumą 2025 m.!

Kas bus 2025 metais? Sultinga diskusija apie socialinę gerovę ir produktyvumą dabar įgavo pagreitį sąmoningai pasitraukus iš socialinės žiniasklaidos. Daugybė įmonių ir asmenų pripažino šios strategijos naudą, kuri aiškiai sutelkia dėmesį į psichinę sveikatą ir pažinimo suverenitetą. Garsiai ad hoc naujienos Ši tendencija iš pradžių buvo pradėta 2024 m. pabaigoje, reaguojant į toksiškus algoritmus, po to, kai garbingos institucijos, pvz., „Guardian“ ir „FC St. Pauli“, paskelbė apie savo pasitraukimą iš tokių platformų kaip X. Dėl to labai padaugėjo „gilaus darbo“, kai kūrybingi protai vis labiau sutelkė savo energiją į sutelktas užduotis.

Sąmoningas pasitraukimas iš algoritminių kanalų pasirodė esąs labai veiksmingas būdas. Naujos apklausos rodo, kad daugiau nei 80 procentų Z kartos žmonių jau ėmėsi veiksmų, kad apribotų savo naudojimąsi socialine žiniasklaida. Daugelis praneša apie neigiamą poveikį jų psichinei sveikatai, todėl padidėjo skaitmeninių pertraukėlių poreikis. Maždaug pusė aiškiai teigia, kad socialinių tinklų atsisakymas pagerino jų gyvenimo kokybę.

Technostress ir jo padariniai

Bet ką reiškia terminas „technostress“? Šio tipo stresas apibūdina iššūkį, kylantį dirbant su skaitmeninėmis technologijomis darbo vietoje. Pagal pranešimą, kurį pateikė pmc.ncbi.nlm.nih.gov Kaip paaiškėja, technologinė perkrova gali ne tik paveikti produktyvumą, bet ir sukelti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas. Nors skaitmeninės technologijos gali duoti naudos daugelyje sričių, nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, kaip sumažinti streso lygį.

Skaitmeninimas darbo vietoje atneša ne tik privalumų, bet ir naujų pavojų. Daugiau nei 89 procentai darbuotojų visoje Europoje atliktoje apklausoje teigė, kad jie reguliariai dirba su skaitmeninėmis technologijomis. Tačiau šis įsipareigojimas taip pat gali sukelti pažinimo perkrovą ir sveikatos problemų, ypač kai atsiranda technologinis nepatikimumas arba nuolatinis stebėjimas per skaitmenines laikmenas. Todėl darbdaviai privalo reguliariai tikrinti darbo sąlygas ir imtis tikslinių prevencinių priemonių, kad išvengtų pavojų sveikatai.

Valdomos komunikacijos renesansas

Reaguodamos į neigiamą patirtį, susijusią su algoritmais, daugelis įmonių pradėjo permąstyti savo komunikacijos strategijas. „Lush“ jau prieš keletą metų išdrįso pasitraukti iš „Instagram“ ir „Facebook“ ir dabar demonstruoja, kaip investicijos į savo komunikacijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai ir programėlės, gali padidinti produktyvumą. Tai sukuria kontroliuojamų komunikacijos kanalų renesansą, toli nuo socialinių profilių „nuomos“.

Dabartiniai pokyčiai taip pat lemia sąveikos kokybės pokyčius. Dėmesys „įsitraukimo kokybei“, o ne tiesiog maksimaliam bendravimui yra ženklas, kad žmonės nori labiau suvokti skaitmenines galimybes. Ekspertai šią tendenciją vertina kaip svarbų „skaitmeninio minimalizmo“ pagrindą, kuris ateinančiais metais gali formuoti kasdienį darbo gyvenimą.

Taigi ar mūsų laukia ateitis, kai mažesnės, konkrečioms temoms skirtos bendruomenės atsiras tokiose platformose kaip „Discord“ ar uždaruose forumuose? Tendencija gali būti nutolusi nuo masinio socialinių tinklų naudojimo, link sutelkto, privataus bendravimo. Iššūkiai yra dideli, tačiau tinkamai sutelkus dėmesį į produktyvumą ir sveikatą, ši pertvarka gali būti žingsnis teisinga kryptimi.