Gastronomija MV: kodėl maistas tampa prabangos preke?

Gastronomija MV: kodėl maistas tampa prabangos preke?

Vokietijoje vyksta karštos diskusijos dėl smarkiai išaugusių restoranų kainų. Čia daugiausia dėmesio skiriama gastronomijai šiaurės rytuose, ypač Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje. Vartotojas, parašęs stulpelį šiomis temomis, pastebėjo, kad kainos ten yra žymiai didesnės nei tokiuose regionuose kaip Bodeno ežeras. Šnicelis su grybų grietinėlės padažu Ravensburge kainuoja apie 16 eurų, o įvairių mėsos patiekalų kainos – nuo ​​17 iki 18 eurų. Iš kur toks kainų skirtumas?

Pagrindinė priežastis yra tankių tinklų trūkumas šiaurėje, pavyzdžiui, pietuose esančios maitinimo įstaigos. Ten didesnė konkurencija ir geresnės pirkimo kainos mažina kainas. Kita vertus, Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje dažnai nėra tiesioginių maršrutų pas gamintojus, o dėl didesnių atstumų didėjančios transporto išlaidos prisideda prie kainų augimo. Prie to prisideda ir tai, kad patyrusių specialistų regione reta, o tai lemia neefektyvius procesus ir didesnes personalo sąnaudas.

Augančios gastronomijos kainos ir jų fonas

Žvelgiant į pokyčius maitinimo pramonėje matyti, kad kainos restoranuose ir viešbučių pramonėje ir toliau kyla, nepaisant apskritai mažesnės infliacijos. 2024 m. balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, kainos pakilo beveik 10 proc., o tai reiškia, kad nuo 2020 m. pramonėje vidutiniškai pabrango 30 proc. To priežastys įvairios. Padidėjęs minimalus atlyginimas, pabrangusios transporto paslaugos ir maisto bei energijos kainos yra pagrindiniai veiksniai. Nuo 2024 metų sausio įvedus įprastą 19 procentų PVM tarifą, šių pokyčių poveikį jaučia ir restorano svečiai.

Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos gyventojai dažnai jaučia, kad nebegali sau leisti eiti į restoranus, todėl daugelis nori gaminti maistą patys. Tai atsispindi ir pasiūlos tendencijose: kol uosto barai ir klasikiniai restoranai kovoja dėl išlikimo, užkandžių barai mėgaujasi dideliu populiarumu. To pavyzdys yra Zinnowitz esantis viešbutis „Baltic“, kuriame siūlomi įvairūs vakariniai furšetai, įskaitant įprastą furšetą už 38 eurus ir pigesnį variantą už 18 eurų, į kurį įeina pica, makaronai ir antipasti.

Finansinė maisto kainų našta

Kita esminė problema – maisto kainos, kurios pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Nuo 2020 m. kaina maistui išaugo 32,8 proc., o tai yra didelė našta, ypač namų ūkiams. Maistui šiuo metu tenka apie 14,2 procento privačių vartotojų išlaidų, nors nuo tūkstantmečio pradžios ši dalis gerokai sumažėjo. Ukrainos karo sukeltas neapibrėžtumas taip pat paveikė vartotojų nuotaikas Vokietijoje ir prisideda prie kainų didėjimo.

Žvelgiant į šiuos gastronomijos ir maisto kainų pokyčius, greitai paaiškėja: valgymas lauke netrukus gali tapti prabanga, kurią gali sau leisti tik nedaugelis. Tarp apsilankymų restorane paieškos lauko ir namų krosnelės – ne tik skoniai, bet ir finansinės kliūtys.