Pensininkams privalomi metai? Diskusijos apie teisingumą ir atsakomybę!

Pensininkams privalomi metai? Diskusijos apie teisingumą ir atsakomybę!

Kas jaudina žmonių mintis pensininkų šalyje? Vokietijoje šiuo metu karštai diskutuojama dėl pasiūlymo dėl „socialinių metų“ pensininkams. Vokiečių sociologas Klausas Hurrelmannas viename interviu išsakė mintį, kad vyresnioji karta turi įvykdyti savo „skolą“, kurią visuomenei turi atnešti. Pavyzdžiui, privalomi metai „darbo amžiaus pabaigoje“ galėtų padėti teisingiau paskirstyti naštą tarp kartų. Toks žingsnis taip pat galėtų sustiprinti solidarumo jausmą, kaip pabrėžia Hurrelmannas, juolab kad jaunesniems žmonėms jau dabar meta iššūkį augančios skolos ir perkrauta pensijų sistema. [FR] praneša apie reakcijas į šį pasiūlymą ir teigia, kad 64 procentai gyventojų apklausoje jau pasisako už tokius metus.

Prieštaringai vertinamą diskusiją pagyvina įvairūs visuomenės balsai. Redaktorė Claudia Marsal savo rubrikoje sako, kad jos pačios mama, būdama 78 metų, nebeturėtų dirbti. Skaitytojų reakcijos į Hurrelmanno pasiūlymą daugiausia yra kritiškos. Bertas Funke'as, pats pensininkas, išdirbęs 37 metus, aprašo, kad dabar gauna mažesnę pensiją nei piliečio pašalpa. Jis siūlo įvesti privalomus metus piliečių pašalpų gavėjams, o ne pensininkams. Kitas kritikas Werneris Guthas kritikuoja nelygybę visuomenėje, kai pensininkai priversti dirbti, o milijardieriai neprašo mokėti.

Pensininkų balsai

Martina Ernst apibendrina daugelio senjorų jausmus: jie sutiko, kad senjorai dirbo visą gyvenimą ir neturėtų dirbti už mažą atlyginimą. Diskusijų apie įvairovę metu senjorai dažnai jautėsi ignoruojami. Ulrichas Bernhardas taip pat klausia, kodėl pensininkai, atlikę karinę ar socialinę tarnybą, turėtų būti vėl kviečiami atlikti privalomąją tarnybą. Ute Kaufmann ir Gerd Brennführer atkreipia dėmesį į politikos ir ekonomikos nuoskaudas, kurios prisidėjo prie dabartinės situacijos. Kaufmannas pabrėžia, kad pensininkai turėtų džiaugtis užtarnauta pensija ir nebūti atsakingi už klaidas politikoje.

Vykdydami šias diskusijas neturime ignoruoti dabartinių pensijų politikos pokyčių. Parlamentas šiuo metu priėmė pensijų paketą, pagal kurį pensijų lygis yra 48 proc., o priemonės finansuojamos iš mokesčių pajamų. Tai galėtų sumažinti skurdo riziką senatvėje ir suvienodinti motinos pensiją. Socialinės asociacijos VdK teigimu, demografiniai pokyčiai rodo, kad iki 2050 metų pensininkų skaičius augs eksponentiškai, o įmokas mokančių – mažės. Dėl šios raidos įstatyminis pensijų draudimas ir pasitikėjimas šia sistema svyruoja. Stabili pensijų sistema svarbi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunajai kartai, kuri turi baimintis dėl savo ateities.

Apibendrinant galima teigti, kad diskusija apie privalomus socialinius metus pensininkams paliečia kompleksines diskusijas apie socialinį teisingumą, socialinę atsakomybę ir kartų problemas. Nors idėja atrodo gerų ketinimų, dėl tokio reguliavimo kyla daug iššūkių ir rūpesčių. Belieka laukti, kaip susiklostys situacija ir ar socialinis spaudimas pagaliau atvers politikų ausis senjorų rūpesčiams.