Nerimą kelianti oro kokybė Štralzunde: smulkių dulkių lygis viršija ribines vertes!

Nerimą kelianti oro kokybė Štralzunde: smulkių dulkių lygis viršija ribines vertes!

Pažvelkime į dabartinę oro kokybę Štralzunde, nes čia daug kas vyksta. Vakar, 2025 m. birželio 15 d., Knieperdamo matavimo stotis užfiksavo smulkių dulkių (PM10) dalelių skaičių viename kubiniame metre oro. Ribinė PM10 vertė yra 50 dalelių. Leidžiama viršyti iki 35 kartų per metus. Oro kokybė matuojama naudojant tris vertes: smulkias dulkes, azoto dioksidą ir ozoną. Nors matavimai imami kaip valandiniai azoto dioksido ir ozono vidurkiai, taip pat valandiniai dienos slenkamieji smulkių dulkių vidurkiai, išlieka klausimas, kaip šios vertės paveiks mūsų sveikatą.

ES kasmet apie 240 000 ankstyvų mirčių priskiriamos kietosioms dalelėms. Jei oro kokybė „labai prasta“, jautrūs žmonės turėtų vengti fizinio krūvio lauke. Jei oro kokybė „prasta“, prasminga vengti įtemptos veiklos lauke, o jei oro kokybė „vidutinė“, trumpalaikis poveikis sveikatai mažai tikėtinas, tačiau ypač jautrūs žmonės gali nukentėti. Tačiau „gerai“ ir „labai gerai“ reikšmės nerodo jokių sveikatos problemų, todėl yra geriausios sąlygos veiklai lauke.

Nacionalinės ir Europos oro kokybės ribos

Kodėl šios vertybės net svarbios? Tai paprasta: dabartinės smulkių dulkių ir azoto dioksido ribos atsirado tada, kai oro kokybė buvo vertinama ne taip kritiškai. Įkurti daugiau nei prieš 20 metų, dabar jie turi būti peržiūrėti. ES Komisija siūlo griežtesnes ribines vertes, kurios grindžiamos atnaujintomis PSO gairėmis nuo 2021 m. 2024 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos derybose buvo pasiektas susitarimas, tačiau jis dar turi būti oficialiai priimtas. Federalinė aplinkos agentūra palankiai vertina naujas ribines vertes, kurios bus taikomos nuo 2030 m., siekiant geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir iki 2050 m. pasiekti aplinką be teršalų, kaip teigiama Federalinės aplinkos agentūros svetainėje.

Ekspertų požiūriu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamoms ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, kurios neproporcingai kovoja su neigiamomis oro taršos pasekmėmis. Nors anksčiau ribinės vertės padėdavo tik tiems, kurie geriausiu atveju buvo sveiki, dabar socialiniai skirtumai tampa labiau matomi.

Kas mūsų laukia?

Dar viena nerimo priežastis: Vokietija ne kartą pažeidė senąsias ES ribas, dėl kurių šalis buvo pradėta ES teismuose. Remiantis pranešimais, 2021 m. dėl oro taršos, daugiausia kietųjų dalelių ir azoto oksidų, ES mirė daugiau nei 300 000 žmonių. Kritikai perspėja dėl ieškinių bangų ir pabrėžia, kad šie nauji reglamentai taip pat gali turėti įtakos mobilumui ir pramoninei gamybai. Naujų ribinių verčių projektas neatitinka PSO rekomendacijų ir yra vertinamas kritiškai. Siekiant išlaikyti spaudimą, valstybėms narėms leidžiama leisti išimtis, tačiau neįvedant draudimo vairuoti.

Diskusijos dėl oro kokybės turi daug aspektų – nuo ​​pavojaus gyventojų sveikatai iki aplinkosaugos iššūkių iki teisinių aspektų. Klausimas išlieka: ar į ateitį galėsime žvelgti švaresniu oru? Aišku viena: čia dar turime daug ką nuveikti.

Norintieji daugiau sužinoti apie esamą oro kokybę gali iš Ostsee-Zeitung arba pasidomėti Federalinės aplinkos agentūros rekomendacijomis. Norėdami gilintis į temą, taip pat verta paspausti Tagesschau straipsnius, kuriuose aptariami ir aptariami naujausi Europos oro kokybės teisės aktų pokyčiai.