Eberhardas Hilscheris: Literatūrinis palikimas, kupinas linksmumo ir gilumo

Eberhardas Hilscheris: Literatūrinis palikimas, kupinas linksmumo ir gilumo

Rašytojas Eberhardas Hilscheris, gimęs 1927 m. balandžio 28 d. Šviebuse (šiandien Świebodzin, Lenkija), savo pasakojimais paliko neišdildomą įspūdį vokiečių literatūroje. Iki pat mirties 2005 m. gruodžio 7 d. Berlyne Hilscheris buvo labai gerbiamas rašytojas ir literatūros mokslininkas, pagrindinius kūrybinius metus praleidęs VDR. Išmanydamas gyvenimo niuansus, jis sukūrė daugiasluoksnį esė, romanų ir biografijų rinkinį, kuriame apšvietė tokias svarbias asmenybes kaip Gerhartas Hauptmannas ir Thomasas Mannas ir kt. Dabar, 2025 m., pasirodys naujausias jo rinkinys „Svajotojų, kvailių ir įsimylėjėlių pasimatymas“, kuriame – 15 apsakymų. Šis rinkinys skaitytojus žada panardinti į linksmą ir apgalvotą Hilscherio literatūrinės kūrybos pasaulį. Literatūros kritika praneša, kad dauguma tome esančių tekstų spinduliuoja linksma arba atsipalaidavusia nuotaika.

Ypatingas akcentas tarp šių istorijų yra „Hottibaalo įamžinimas“, kuris buvo parašytas minint VDR 40-ąsias metines, bet niekada nebuvo paskelbtas. Kūrinys atspindi kritišką Hilscherio požiūrį į savo laikmečio politines realijas. Tokiomis istorijomis kaip „Viena diena – vienas gyvenimas“ Hilscheris parodo, kaip susituokusi pora savo fantastiškos kelionės metu atranda atradimus apie dykinėjimą ir meilės troškimą. „Trunkener Schmock“ išgyvename linksmas ir chaotiškas germanistikos kongreso akimirkas, kur šmaikštūs pranešimai ir alkoholio kupini pykčio protrūkiai atsveria vienas kitą. Istorija „Pasažas, Zafra ir drąsa“ vyksta Kuboje ir ne tik atkreipia dėmesį į ten esančią tikrovę, bet ir siūlo socialistinio realizmo parodijas.

Įvairios temos ir gilios diskusijos

Pasakojimas „Poetas akyse“ laikomas giliausiu tome ir siūlo įspūdingą dviejų poetų diskusiją apie cenzūrą ir kūrybinius idealus. Šios diskusijos aktualios ir šiandien, nes atspindi kultūros raidą Vokietijoje per pastaruosius 70 metų. Šių istorijų kontekste tampa aišku, kad Hilscheris ne tik pasakoja istorijas, bet ir nubrėžia liniją aktualioms problemoms spręsti. Be to, išdėstymas, suteikiantis moters personažui pirmąjį ir paskutinį žodį Kubos istorijoje, padidina skaitymo malonumą ir sužadina klausytojo susidomėjimą.

Svarbus Hilscherio darbo aspektas yra tai, kad jo darbai buvo publikuoti ne tik vokiečių, bet ir daugeliu kitų kalbų, pavyzdžiui, rusų, vengrų, japonų ir lenkų. Jo atsidavimas literatūrai pripažįstamas ne tik Šilerio garbės dovana Veimare ir Prūsijos jūros prekybos fondo stipendija, bet ir Šviebodzino garbės pilietybe. 2000 m. jis buvo palaidotas ten garbės kape.

Literatūrinės gelmės palikimas

Hilscherio kūryba apima įvairias literatūrines formas; iš jo pirmosios novelės „Tierra del Fuego ahoy! 1961 m. iki paskutinių nebaigtų darbų. 2023 metais poezijos rinktinė iš jo dvaro buvo išleista serijoje Poezijos albumas, o 2017 metais – necenzūruotas jo „Pasaulio laikrodžio“ „paskutinis leidimas“. Nepaliaujamas literatūrinės raiškos ieškojimas ir savo istorijos apmąstymas daro jį vienu svarbiausių savo laikų autorių. Dabar bus ypač įdomu stebėti, kaip visuomenė reaguos į naujas, neskelbtas istorijas, kurios jam siūlo dar vieną etapą mintims ir jausmams.