ES korupcija: Italija blokuoja svarbią teisinę reformą!

ES korupcija: Italija blokuoja svarbią teisinę reformą!

Diskusija apie korupciją Europos Sąjungoje tampa vis dramatiškesnė, ypač daugelio skandalų, tokių kaip Katargeitas, ar pastarojo meto apreiškimų, susijusių su buvusiu ES parlamentaru Pier Antonio Panzeri, fone. Šie įvykiai išryškina kovos su korupcija ES lygmeniu trūkumus. 2025 m. birželio 16 d. Strasbūre per tarpinstitucines derybas nepavyko priimti kovos su korupcija stiprinimo direktyva, kurią politikai vertino kaip aiškinamąjį ES besitęsiančių blokadų požymį. Garsiai euractiv Visų pirma Italijos vyriausybė, vadovaujama Giorgia Meloni, yra pagrindinė šios direktyvos nesėkmės priežastis. Ji nepritaria, kad „piktnaudžiavimas valdžia“ būtų įtrauktas į konkretų korupcinį nusikaltimą.

Vokietija taip pat patenka į kritikos ugnį, nes neturi atitinkamo baudžiamojo įstatymo, o tai dar labiau apsunkina situaciją. Direktyva būtų ne tik suvienodinusios sankcijas tarp valstybių narių, bet ir išplėtusios korupcijos apibrėžimą bei sustiprinusios nacionalines kovos su korupcija institucijas. „Lieka pažiūrėti, ar pavyks rasti kompromisą“, – pabrėžia parlamentaras Raquel García Hermida-van der Walle.

Kritinis fonas ir poreikis imtis veiksmų

Padidėjęs korupcijos atvejų skaičius ES – vien pastaraisiais metais daugybė aukšto rango politikų ir pareigūnų buvo siejami su nusikalstama veikla – taip pat prieštarauja tebevykstančioms diskusijoms apie konkrečių priemonių poreikį. Remiantis apklausomis BPB 68 % europiečių mano, kad korupcija jų šalyje yra plačiai paplitusi, ir tik 31 % mano, kad esamos kovos su korupcija priemonės iš tikrųjų yra veiksmingos.

ES Komisija vis dar planuoja sustiprinti kovos su korupcija priemones. Věra Jourová, Komisijos pirmininko pavaduotoja, paskelbė, kad ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama piktnaudžiavimo tarnyba kriminalizavimui. Tai savo ruožtu turėtų padėti aktyviai kovoti su korupcija ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. „Svarbu sukurti sąžiningumo kultūrą“, – sako ji, nurodydama planuojamas informavimo kampanijas.

Reformų kryptis

Kitas iššūkis yra tai, kad pasiūlymo sukurti Europos etikos instituciją kol kas atsisakyta. Tai padarė spaudimą iš Europos liaudies partijos, kuri išreiškė susirūpinimą dėl jos veiksmingumo ir pagrįstumo. Be to, apklausos rodo, kad daugelis piliečių, panašiai kaip ir ES, korupciją vertina kaip rimtą grėsmę demokratijai ir teisinei valstybei. Taip aiškina Komisija kad problemos yra gilaus pobūdžio ir slypi ne tik atskirų valstybių narių teisėkūros laikotarpiuose, bet ir bendroje ES strategijoje. Teigiama, kad korupcija ES ekonomikai kasmet kainuoja mažiausiai 120 milijardų eurų.

Kas bus toliau? Naujas derybų etapas jau planuojamas iki mėnesio pabaigos, o Tarybai pirmininkaujanti Lenkija tikisi greitų teigiamų rezultatų. Tačiau lieka klausimas, ar šios derybos yra pagrįstos tikra valia keistis, ar valstybes nares ir toliau blokuoja nacionaliniai interesai. Skubiai reikalingas stiprus politinis signalas ateičiai – ne tik užkirsti kelią plačiai paplitusiai korupcijai, bet ir kovoti su ja.