Šnicelių šokas prie Baltijos jūros: ministras kritikuoja kainas, savininkų skaitiklis!

Šnicelių šokas prie Baltijos jūros: ministras kritikuoja kainas, savininkų skaitiklis!

Diskusija apie šnicelius Baltijos jūroje dėl aukštų kainų kelia daug ažiotažų. Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos turizmo ministras Wolfgangas Blankas aštriai kritikavo kainodarą maitinimo pramonėje. Anot jo, šnicelis bet kuriame Baltijos jūros miestelyje, pavyzdžiui, Bince, kainuoja įspūdingai 24,50 euro, Heringsdorfe – 24,10 euro, Kühlungsborne – 24,20 euro. Blankas šias kainas apibūdino kaip pernelyg dideles ir baiminosi, kad jos gali nuvilioti potencialius turistus į kitus regionus. Juk, jo palyginimu, skaniai pavalgyti Japonijoje galima už maždaug 8–9 eurus.

Blanko žodžiai kelia didelį nepasitenkinimą. Nuo šių kaltinimų įnirtingai ginasi restoranininkai ir regiono ūkio atstovai. Meistras virtuvės šefas Jürgenas Mosthafas iš Badeno-Viurtembergo kritiką pavadino piktinančia ir atkreipė dėmesį, kad maitinimo pramonė kenčia nuo sunkių sąlygų. Didelis PVM, socialinio draudimo įmokos ir minimalus atlyginimas gerokai pablogina smuklininkų padėtį. Be to, pramonę ir toliau veikia korona pandemija, dėl kurios, remiantis dabartine statistika, svetingumo pramonės pardavimai Rytų Vokietijoje sumažėjo 2,7 proc.

Kvietimas dialogui

Robertas Dahlas, restorano savininkas iš Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos, piktai sureagavo į Blanko kritiką ir apibūdino restoranų stigmatizavimą regione kaip netinkamą. Jis skundžiasi, kad vyriausybė vis labiau apsunkina ekonomines sąlygas. Jo paties šnicelį su garnyru galima įsigyti už teisingą 13 eurų kainą. Dahlas greitai pakvietė ministrą į pokalbį apie didėjančias išlaidas maitinimo pramonėje, kad būtų galima sąžiningai pasikalbėti apie situaciją pramonėje.

Reakcija į Blanko pareiškimus rodo, kad kiti restoranai, tokie kaip restoranas Rostoke, taip pat nori ieškoti dialogo. Dahlas šį atvirumą įvertino kaip „tikrai šaunų“. Mainų tikslas turėtų būti nušviesti Baltijos jūros restoranų kūrėjams kylančius iššūkius ir galbūt rasti naujų sprendimų.

Kainodaros veiksniai

Maitinimo sektorius yra svarbi Vokietijos ekonomikos dalis ir 2023 m. pasiekė rekordinę 115,2 milijardo eurų apyvartą. Didžioji dalis pajamų gaunama iš Vokietijoje labai populiarios maisto produktų gastronomijos. Čia yra apie 63 400 restoranų ir daugybė parkų, kavinių ir barų, kurie visi prisideda prie gastronomijos įvairovės.

Nepaisant to, pramonės iššūkiai yra didžiuliai. 2024 m. pelnas vienam restoranui vidutiniškai buvo istorinis žemumas – 8,4 proc. Ginčai dėl išlaidų, tokių kaip minimalaus darbo užmokesčio didinimas ir didėjančios energijos sąnaudos, veda prie nuolatinių diskusijų dėl kainų nustatymo.

Per pastaruosius kelerius metus viešojo maitinimo pramonė labai pasikeitė. Vis daugiau vartotojų teikia svarbą tvarumui ir tikisi, kad įmonės bus labiau įsipareigojusios aplinkos ir gyvūnų apsaugai. Skaitmeninis pritaikymas, pavyzdžiui, per bekontakčius mokėjimus, dabar tapo nepakeičiamas daugeliui maitinimo įstaigų.

Diskusijos apie šnicelių kainas Baltijos jūroje yra daugiau nei vietos problema; tai atspindi viso sektoriaus, nuolat kovojančio dėl išlikimo, tikrovę. Kaip susiklostys situacija, dar reikia pamatyti. Tačiau vienas dalykas yra aiškus: Baltijos jūros restoranų kūrėjai yra pasirengę susidoroti su iššūkiais.