Brėmerhavenas gauna 400 milijonų eurų už klimatui nekenksmingą uosto konversiją!

Brėmerhavenas gauna 400 milijonų eurų už klimatui nekenksmingą uosto konversiją!

Per ateinančius ketverius metus Bremerhavenas gaus didelę finansinę paramą. Vokietijos uostų atnaujinimui federalinė vyriausybė planuoja iš viso skirti 400 mln. Brėmeno ekonomikos reikalų senatorius Kristina Vogt palankiai vertina šią finansavimo programą, kuria siekiama ryžtingai prisidėti prie ES tikslų iki 2030 m. plėsti elektros energijos tiekimą iš kranto.

Skaičiuojama, kad Brėmerhavenui vien tik kranto elektros išplėtimas kainuos iki 150 mln. Federalinė vyriausybė čia mato svarbią atsakomybę, o Brėmeno CDU parlamentinė grupė palaiko iniciatyvą. Grupės vadovas Wiebke Winter pabrėžia, kad dabar Senatas turi aktyviai teikti paraiškas dėl konkrečių projektų.

Planuojamas EnergyPort projektas

Pagrindinis renovacijos darbų komponentas yra planuojamas projektasEnergyPortBremerhavene. Federalinėmis lėšomis jį ketinama paversti žaliosios energijos centru, todėl tai yra svarbus žingsnis siekiant neutralumo klimatui. Bremenportas taip pat įkūrė konsorciumą su kitais trimis Šiaurės Europos uostais, siekdamas skatinti platų kranto energijos įgyvendinimą.

Šis bendradarbiavimas apima Orhuso, Geteborgo ir Stokholmo uostus, kuriems iš ES finansavimo fondo „Connecting Europe Facilities“ iš viso bus skirta 18,8 mln. Prie kranto elektros jungties išlaidų Bremerhavenas prisideda 5,23 mln. Ši suma sudaro maždaug 50 % vienos jungties kainos ir aiškiai parodo įsipareigojimą mažinti jūrų laivų išmetamą CO2 kiekį.

Energijos tiekimas laivams uoste

Pagrindinis šių priemonių tikslas yra visiškai pakeisti laivų tiekimą į kranto energiją, kad laivams uoste nebereikėtų naudoti iškastinio kuro. Tikimasi, kad tai bus pasiekta 2030 m., o numatomas CO2 emisijos sumažinimas iki 35 000 tonų per metus. Planuojamos Brėmerhaveno kranto energijos sistemos apima mobiliuosius ir stacionarius įrenginius, daugiausia dėmesio skiriant konteinerių krantinei, kruiziniam terminalui ir automobilių prieplaukai.

„Šiomis sistemomis norime ne tik pagerinti oro kokybę, bet ir sumažinti aplinkos taršą CO2, sunkiųjų metalų ir azoto oksidų“, – aiškina atsakinga institucija. Šis tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas siekiant sumažinti laivybos pramonės klimato pėdsaką.

Uostai kaip raktas į ekologiškesnę ateitį

Negalima pervertinti uostų svarbos ekologiškam perėjimui. 2019 m. 46,0 % ES-28 eksporto ir 56,2 % ES-28 importo buvo gabenama jūra. Šiuo metu jūrų transporto išmetamos dujos sudaro 2,5–3,6 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Neatsižvelgiant į tinkamas priemones, iki 2035 m. šių teršalų išmetimas gali padidėti 23 %. Todėl klimato apsaugos iniciatyvos ir perėjimas prie tvaresnių sprendimų šiuose svarbiuose centruose yra būtini siekiant veiksmingai kovoti su dideliu poveikiu aplinkai.

Apibendrinant – Bremerhavenas yra įdomaus ir svarbaus projekto pradžioje. Naujas finansavimas ir iniciatyvos gali būti panaudotos siekiant ne tik padaryti uostamiestį ekologiškesnį, bet ir imtis novatoriško vaidmens tvarios laivybos srityje. Uostų vaidmuo Šiomis aplinkybėmis ji ir toliau įgaus svarbą ateityje ir yra labai svarbi siekiant nacionalinių ir tarptautinių klimato tikslų.