Dirbtinis intelektas Brėmene: ar jis tikrai tarnauja žmonėms?

Dirbtinis intelektas Brėmene: ar jis tikrai tarnauja žmonėms?

Šiuolaikiniame skaitmeninių inovacijų pasaulyje atrodo, kad mus nuolat persekioja naujienos apie dirbtinį intelektą (AI). Bent jau taip tai apibūdina Weser-Kurier autorius, kuris vis labiau skeptiškai žiūri į dabartinę raidą. Ypač bendravimo srityje jis patiria, kaip empatija veikia tarp žmonių, bet ne tarp mašinų. Tai kelia klausimų: kiek AI gali nueiti suprasdamas ir reaguodamas į žmogaus emocijas?

Ryškus pavyzdys – kasdienis Brėmeno piliečio gyvenimas, kuriam teko laukti devynis mėnesius, kol bus pristatyta geltona šiukšlių dėžė. Tuo tarpu autorius gavo el. laišką iš savo automobilių remonto dirbtuvės AI, informuojantį, kad jam reikia pakeisti alyvą. Tačiau dar kartą bandydamas susitarti dėl susitikimo fiksuotojo ryšio telefonu su AI pavadinimu „Alex“, jis patyrė tik nesusipratimų. Galiausiai tik paskambinus tikram asmeniui būtų galima rasti sprendimą. Šis anekdotas pabrėžia pagrindinę problemą: žmogiškojo ryšio ir supratimo AI sąveikoje stoką.

Dirbtinės empatijos iššūkis

Bet kas iš tikrųjų yra dirbtinė empatija (KE)? Technologija, suteikianti mašinoms galimybę atpažinti žmogaus emocijas ir į jas reaguoti. Taip pat žinomas kaip „afektinis AI“, juo siekiama pakeisti žmogaus ir mašinos sąveiką. Taikymo pavyzdžiai, tokie kaip empatiški pokalbių robotai klientų aptarnavimo srityje arba virtualūs asistentai sveikatos priežiūros srityje, rodo KE potencialą. Tačiau čia yra problema: žmogaus empatija yra pagrįsta tikrais jausmais, o KE gali tik imituoti emocijas. Tai priveda prie klausimo: ar tikrai galime tikėtis kokios nors realios pagalbos?

„Nature Machine Intelligence“ atliktas tyrimas rodo įdomius metodus. Kompiuterių mokslų profesorius Timas Althoffas iš Vašingtono universiteto nagrinėjo klausimą, ar AI gali padėti žmonėms veiksmingiau išreikšti empatiją. Dalyvių grupė gavo paramą iš AI modelio, kuris buvo išmokytas generuoti empatiškesnius atsakymus. Tačiau nors atsakymai buvo įvertinti kaip labiau empatiški, pagalbos ieškantys asmenys, sužinoję apie dirbtinį intelektą, neatrodė tokia veiksminga. Šie rezultatai rodo, kad žmonių kontaktai išlieka nepakeičiami ir AI neturėtų pakeisti tarpasmeninių santykių, o geriausiu atveju turėtų juos palaikyti.

Technologiniai apribojimai ir socialiniai rūpesčiai

Taigi dirbtinė empatija yra dviašmenis kardas. Viena vertus, emocinius signalus galima iššifruoti naudojant sudėtingus algoritmus, tačiau, kita vertus, klausimai apie pasitikėjimą ir autentiškumą lieka neatsakyti. Psichiatras Andreasas Meyeris-Lindenbergas pabrėžia galimą pagalbinį AI vaidmenį teikiant bendraamžių pagalbą, tačiau pabrėžia tikrų žmonių ryšių poreikį. Kadangi KE negali pasiekti tikrų santykių gylio, nes neturi vidinės motyvacijos ir jos prisitaikymas yra ribotas.

Žvelgiant į ateitį šiukšlių išvežimas Brėmene, kuris, kaip tikimasi, brangs 2026 m., čia taip pat akivaizdu, kad nors technologijų pažanga skinasi kelią į daugelį gyvenimo sričių, tarpasmeniniai santykiai vis dar išlieka itin svarbūs. Todėl KE kūrimas ir naudojimas turėtų būti vykdomas atsakingai, kad būtų užtikrintas vartotojų priėmimas ir pasitikėjimas.

Apskritai tai rodo, kad nors dirbtinis intelektas ir jo empatiški metodai yra perspektyvūs, jie negali pakeisti autentiškų žmonių santykių. Diskusija apie teisingą šių technologijų naudojimą mus lydės ir ateityje.

„Weser-Kurier“, „Deutschlandfunk“ ir „Xpert.digital“ suteikia vertingų įžvalgų apie AI ir žmonių bendravimo pasaulį bei skatina susimąstyti apie šių technologijų galimybes ir ribas.