Brėmeno plieno gamyklos ateitis: politika reikalauja CO2 mažinimo priemonių!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Brėmenas su ArcelorMittal aptaria plieno gamyklos ateitį: CO2 mažinimas, investicijos ir vandenilio strategijos iki 2030 m.

Bremen diskutiert mit ArcelorMittal über Zukunft des Stahlwerks: CO2-Reduktion, Investitionen und Wasserstoffstrategien bis 2030.
Brėmenas su ArcelorMittal aptaria plieno gamyklos ateitį: CO2 mažinimas, investicijos ir vandenilio strategijos iki 2030 m.

Brėmeno plieno gamyklos ateitis: politika reikalauja CO2 mažinimo priemonių!

Brėmeno plieno pramonėje pučia gaivus vėjas. Plieno gamintojos „ArcelorMittal“ valdyba pakvietė parlamento frakcijų vadovus aptarti Brėmeno plieno gamyklos ateitį. Politika ir įmonės čia veda konstruktyvų dialogą. Ar turėtume sakyti, kad šis suartėjimas yra teigiamas signalas? SPD parlamentinė frakcija ragina parengti konkretų ateities aukštakrosnių planą, o žalieji reikalauja daugiau detalių apie planuojamas investicijas šioje vietoje. CDU taip pat nori aiškumo Brėmeno darbuotojams. Kairieji taip pat reikalauja konkrečių pareiškimų apie CO2 mažinimą ir kritikuoja finansavimo atmetimą kaip įžeidimą. FDP svarbu, kad politikai ne tik klausytų, bet ir aktyviai veiktų.

ArcelorMittal kvietimas ateina lemiamu metu, nes įmonė turi didelių planų dėl Brėmeno ir Eisenhüttenstadto vietovių. „Arcelormittal“ planuoja investuoti nuo 1 iki 1,5 milijardo eurų, kad iki 2030 m. pagamintų iki 3,5 milijono tonų plieno žaliajam vandeniliui gaminti. Tai galėtų sumažinti CO2 emisiją daugiau nei 5 mln. tonų, priklausomai nuo vandenilio prieinamumo. Reineris Blaschekas, „ArcelorMittal Flachstahl Germany“ generalinis direktorius, pabrėžia šių žingsnių svarbą, atsižvelgiant į ES įsipareigojimus klimato srityje.

Investicijos į ateitį

Siekdama konkurencingai gaminti anglies atžvilgiu neutralų plieną, ArcelorMittal nori pakeisti technologiją. Pirmasis žingsnis bus atliktas šiais metais: dvi aukštakrosnės – viena Brėmene ir viena Eizenhitenštate – bus pakeistos taip, kad būtų įpurškiamos gamtinės dujos ir sumažintas anglies naudojimas geležies rūdos mažinimui. Ateityje Brėmene bus naudojamas vandenilis iš elektrolizės, tiekiamas regioninio tinklo North German Clean Hydrogen Coastline.

Norint pasiekti ES siekius – iki 2030 m. sumažinti CO2 emisiją 30 proc., o iki 2050 m. pasiekti visišką klimato neutralumą – būtina esminė plieno pramonės pertvarka. Remiantis Rolando Bergerio tyrimu, žalioji transformacija gali sukelti papildomų metinių išlaidų, siekiančių dviženklį milijardą. Atsižvelgiant į didėjančias CO2 sertifikatų kainas, tradicinė plieno gamyba darosi vis nepatrauklesnė. Spaudimas įmonėms auga.

Kelias į žalią plieną

Šiuo metu Europos plieno pramonė išmeta 221 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai sudaro 5,7 proc. visų ES emisijų. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, aišku: čia reikia imtis veiksmų! Kad būtų pasiekti klimato tikslai, pramonė iki 2030 m. kasmet turi pagaminti 29 mln. tonų klimatui nekenksmingesnės gamybos. Didžiausias potencialas yra vandenilio ir gamtinių dujų technologijos. Bet tai taip pat reiškia, kad ši pertvarka negali vykti be valstybės ir bendradarbiavimo partnerių paramos. Norint pasiekti reikiamą pažangą, būtina politinė parama ir inovacijų finansavimas.

Pokalbis tarp ArcelorMittal ir Brėmeno politinių grupių gali būti ryžtingų pokyčių pradžia. Kiekvienas, dabar protingai investuojantis ir pasirinkęs teisingą kursą, gali sukurti pranašumų ne tik savo darbuotojams, bet ir visam regionui bei jo aplinkai. Brėmeno plieno gamyklos ateitis tebėra įdomi ir belieka tikėtis, kad visi dalyvaujantys sugebės kartu įveikti iššūkius.