Kas ketvirtas žmogus gauna mažesnę nei 1300 eurų pensiją – šokiruojantys skaičiai!
Sužinokite daugiau apie pensijų padėtį Šiaurės Vokietijoje: faktus, skirtumus ir dabartinius politinius įvykius.

Kas ketvirtas žmogus gauna mažesnę nei 1300 eurų pensiją – šokiruojantys skaičiai!
Didelės įtakos pensijų situacijai turi ir demografiniai pokyčiai Vokietijoje. Dabartiniais skaičiais daugiau nei 25% 45 metų ir vyresnių pensininkų Vokietijoje gauna mažiau nei 1300 eurų per mėnesį. Tai rodo analizė, kuri atkreipia dėmesį į kartais keblią daugelio pensininkų finansinę padėtį. Garsiai NOZ Per 5,5 mln. pensininkų, turinčių bent 45 metų draudimo stažą, vidutinė pensija leidžia pažvelgti į pensijų struktūrą: ji siekia 1668 eurus.
Galima pastebėti ypač ryškius regioninius skirtumus. Vakarų Vokietijoje pensininkai gali tikėtis gauti vidutiniškai 1729 eurus, o jų kolegos Rytų Vokietijoje – tik apie 1527 eurus. Hamburgas išlieka ypač pastebimas, pirmaujantis su vidutine 1787 eurų pensija, o Tiuringijoje – mažiausia pensija – 1491 euras.
Pirmiausia paaiškinkite regioninius skirtumus
Atidžiau pažvelgus į Šlėzvigo-Holšteino duomenis matyti, kad pensininkai čia gauna vidutiniškai 1704 eurus, o tai teigiamai išsiskiria iš šalies vidurkio. Tačiau Žemutinėje Saksonijoje padėtis yra sudėtingesnė: Vakarų vyrų vidutinė pensija yra 1783 eurai, o moterys atsilieka, palyginti su 1417 eurais Žemutinėje Saksonijoje ir 1447 eurais Brėmene. Atskleidžiantys ir šalies vidurkiai: vyrai gauna 1778 eurus, moterys 1449 eurus.
Kairiųjų pažiūrų parlamentaras Dietmaras Bartschas jau aštriai kritikavo pensijų politiką ir ragina iš esmės pakeisti kursą. Skaičius jis vertina ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip atsakomybę, kad visi dirbantys gyventojai mokėtų į pensijų fondą. Federalinė vyriausybė reaguoja į tokius pareiškimus ir nurodo, kad pensijų sumos neatspindi visos nukentėjusiųjų finansinės padėties. Mažos pensijos taip pat gali būti skiriamos, kai draudimo stažas yra 45 metai, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į neigiamus laikotarpius, pavyzdžiui, neįmokinius laikotarpius, pvz., mokymosi arba nedarbo laikotarpius.
Matoma laipsniška konvergencija
Kitas svarbus aspektas yra pensijų verčių suvienodinimas tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos. Kaip derinimo plano dalis iš Vokietijos pensijų draudimas buvo paskelbta, skirtingi skaičiavimo dydžiai bus pamažu derinami iki 2025 m. Dabartinė pensijos vertė koreguojama nuo 2023 m. liepos 1 d., numatant, kad Rytuose kasmet bus padidinta ne mažiau kaip 0,7 procentinio punkto, kol ji pasieks Vakarų vertę.
Šis pokytis yra vykstantis Rytų ir Vakarų Vokietijos ekonomikos suvienodinimo procesas ir eina koja kojon su, tikimasi, stabilia atlyginimų raida Rytuose. Pensijų teisės derinimas taip pat buvo pagrindinė tema per pastaruosius trisdešimt metų vykusiose derybose, kurios pasižymėjo Suvienijimo sutartimi ir Pensijų perkėlimo įstatymu. Nuo 2025 metų visose federacinėse valstijose bus taikomas vienodas pensijų įstatymas – pažanga, kurios po daugiau nei trijų dešimtmečių trokšta ir daugelis pensininkų, ir politikų.
Puikiai žinant, kad šios įvairios priemonės turėtų turėti teigiamą poveikį senatvės skurdo struktūrai ilgalaikėje perspektyvoje, belieka pamatyti, ar federaliniam socialinių reikalų ministrui Bärbel Basui vadovaujant numatytas pensijų lygio stabilizavimas iki 48 proc., bus laukiamos sėkmės. Nepaisant visų pastangų, Vokietijoje vis dar egzistuoja pensijų pajamų atotrūkis, kurį ateinančiais metais reikia optimizuoti, siekiant sukurti teisingesnę ir stabilesnę pensijų sistemą visoms kartoms. Čia būtinas nuolatinis stebėjimo procesas.