MV planas 2035: profesinės sąjungos reikalauja teisingo atlyginimo už geresnę ateitį!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Profesinės sąjungos ir MV valstijos valdžia MV plane 2035 stiprina ekonomiką ir infrastruktūrą. Investicijos į švietimą ir skaitmeninimą.

Gewerkschaften und die Landesregierung von MV stärken die Wirtschaft und Infrastruktur im MV-Plan 2035. Investitionen in Bildung und Digitalisierung.
Profesinės sąjungos ir MV valstijos valdžia MV plane 2035 stiprina ekonomiką ir infrastruktūrą. Investicijos į švietimą ir skaitmeninimą.

MV planas 2035: profesinės sąjungos reikalauja teisingo atlyginimo už geresnę ateitį!

Šiuo metu Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje daug rizikuojama: MV plano įgyvendinimas, didelis valstijos vyriausybės investicijų žingsnis ir aktyvus profesinių sąjungų įsitraukimas į šį procesą. Šiaurės Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) pirmininkė, Laura Pooth, palankiai vertina šią iniciatyvą ir pabrėžia, kokios esminės kolektyvinės sutartys yra investicijos geriems darbams šalyje stiprinti. „Viešosios sutartys tikrai turėtų būti susietos su sąžiningu atlyginimu ir darbo vietų tvarumu“, – pabrėžia ji ir reikalauja, kad su statybų pramone sudarytų sutartis ne daugiau kaip du subrangovai, kad būtų laikomasi kolektyvinių sutarčių.

Nemaža dalis investicijų pateks į infrastruktūrą, ypač į mokyklas, darželius, universitetus ir vidaus saugumą. Poothas mano, kad tai yra galimybė tvariai sustiprinti Meklenburgo-Pomeranijos infrastruktūrą atnaujinant ir skaitmeninant esamus pastatus.

MV planas 2035: ateities vadovas

Ministras Pirmininkas Manuela Šveig tikisi, kad federalinės vyriausybės specialusis fondas, kuriam skirta 500 milijardų eurų, suteiks teigiamų impulsų valstybės ekonomikai. Apie 100 milijardų eurų atiteks federacinėms žemėms, o Meklenburgas-Vakarų Pomeranija galėtų gauti apie du milijardus eurų. Tai dalis paskelbto MV plano 2035, kuriuo siekiama sutelkti turimas lėšas ir suderinti jas su būsimos federalinės vyriausybės prioritetais.

„Investicijos turės įtakos ne tik keliams ir tiltams, bet ir mūsų dienos centrams, mokykloms ir ligoninėms, taip pat skaitmeninimui“, – sakė Schwesig. Nepaisant to, pasigirsta kritikos balsų, ypač iš AfD, kuri MV planą apibūdina kaip nerealų ir baiminasi, kad jis sukels klaidingus lūkesčius.

Ekonominė plėtra ir iššūkiai

Nepaisant šių iššūkių, Meklenburgo-Pomeranijos ekonomika 2024 m. galėjo augti 1,3 proc., o tai yra didžiausias augimas šalia Hamburgo. Tačiau tuo pat metu šalis susiduria su demografiniais pokyčiais. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus dirbančių žmonių skaičius sumažės apie 60 tūkst. Kasmet apie 24 000 darbuotojų palieka darbo rinką, o prisijungia tik apie 11 000 darbuotojų. Todėl tikslinga tolesnio mokymo iniciatyva yra būtina.

Valstijos vyriausybė, Federalinė užimtumo agentūra ir rūmai bendradarbiauja siekdami sukurti centrinį profesinio mokymo kontaktinį centrą, kad būtų kovojama su nuolatiniu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir padėtų darbuotojams šiais sunkiais laikais. Poothas sakė: „Gerai apmokyti darbuotojai yra raktas į mūsų ekonomikos pertvarką“.

Apskritai galima pastebėti, kad visapusiškos investicijos ir kryptingos švietimo priemonės padeda tvariam Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos vystymuisi. Visi dalyvaujantys asmenys turi įveikti laukiančius iššūkius ir tvariai stiprinti šalį.