Pagrobėjas ar netikras? Sumišimas dėl dingusių merginų Gartze!

Pagrobėjas ar netikras? Sumišimas dėl dingusių merginų Gartze!

Savaitgalį Gartze įvykęs įtariamas pagrobimas sukėlė daug susijaudinimo tarp piliečių. Andreasas Schwarze'as, vienuolikmetės dukters tėvas, socialiniame tinkle „Facebook“ aptiko pranešimą apie dingusius asmenis, kuriuose dalyvavo tamsiaplaukis vaikas. Skelbime buvo minimas tariamai pagrobtas vaikas, o tai sukėlė vartotojų susirūpinimą. Tačiau tai, kas atrodė kaip dramatiškas įvykis, atidžiau pažvelgus pasirodė sunkiai suprantama istorija. Schwarze'as nustatė, kad ataskaita nepatikima dėl nepatogios formuluotės, kaip praneša Nordkurier.

Skelbime buvo kalbama apie stebėjimo kamerą, kuri, kaip teigiama, užfiksavo nusikaltėlį, tačiau akivaizdžios tapatybės nebuvo. Kur tai mus veda? Tai atnaujintas signalas tuo metu, kai kaip grybai dygsta netikri pranešimai apie dingusį asmenį. Vietinė ne pelno organizacija taip pat išplatino naujienas, dar labiau skatindama galimos kenkėjiškos programos plitimą. Kai tokie pranešimai išplatinami, tikros dingusių asmenų bylos nustumiamos į antrą planą, o tai visam laikui pakerta pasitikėjimą dingusių žmonių paieška.

Pavojai dėl netikrų pranešimų

Ukermarko policijos nuovada aiškiai nurodė, kad „Lenos Schneider“ atvejis nebuvo žinomas. Tai pabrėžia chaosą, kurį sukelia netikri pranešimai apie dingusį asmenį. Tiesą sakant, 2025 m. rugpjūčio 10 d. įvyko tikra dingusio asmens byla, susijusi su vardais Mia. Laimei, tą pačią dieną ji buvo rasta nepažeista. Vis dėlto incidentas turėtų būti pažadinimo skambutis visiems, kurie dalijasi informacija socialiniuose tinkluose nepatikrindami jos tikrumo. Pelno nesiekianti asociacija remiasi Stiftung Warentest patarimu: kiekvienas, skleidžiantis tokias naujienas, rizikuoja pakliūti į sukčių pinkles.

Kaip pažymi policija, svarbu tikėti tik oficialiais policijos skambučiais ieškoti. Šioms ataskaitoms taikomos griežtos procedūros ir jos visada turi būti patikrintos. Socialinių tinklų grupėse dažnai pasirodo tikrovės neatitinkantys pranešimai apie dingusius žmones, kuriais dažnai dalijamasi iš geranoriškumo siekiant padėti artimiesiems. Tačiau būtent tokie pranešimai kenkia pranešimų apie dingusius asmenis patikimumą ir sukelia painiavą tarp ieškančių asmenų.

Dezinformacija internete

Melagingų naujienų ir dezinformacijos laikais yra didelis netikrumas – taip pat ir dėl internete skleidžiamos patikimos informacijos. Pasak Federalinės pilietinio ugdymo agentūros, daugelis piliečių yra susirūpinę dėl klaidinančio turinio, kad tokie pranešimai iš tikrųjų gali turėti įtakos visuomenės suvokimui ir net rinkimų rezultatams. Mažas pasitikėjimas žiniasklaida ir politinėmis institucijomis apsunkina šią problemą, nes daugelis žmonių yra labiau pažeidžiami netikrų naujienų.

Empirinių tyrimų duomenimis, netikros naujienos apskritai yra mažiau paplitusios, tačiau jas vartoja intensyvesnės tikslinės grupės. Manipuliacinės žinutės dažnai plinta tarp politiškai aktyvių asmenų, kurie konkrečiai ieško informacijos, kuri patvirtintų jų nuomonę. Todėl ES pradėjo tokias iniciatyvas kaip „ES prieš disinformaciją“, siekdama užkirsti kelią dezinformacijos plitimui. Visuomenės informuotumo didinimas ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas yra daug žingsnių siekiant sustiprinti pasitikėjimą patikimais šaltiniais.