Azerbaidžaniečiams Rostoke: gresia deportacija po 17 metų!

Azerbaidžaniečiams Rostoke: gresia deportacija po 17 metų!

Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje Anverio Hasanovo padėtis kelia susirūpinusius veidus. 28 metų azerbaidžanietis Vokietijoje gyvena 17 metų, čia įgijo vidurinės mokyklos diplomą ir dabar kovoja dėl savo rezidento statuso. Hasanovas turi du mažus vaikus ir šeimą, kuri taip pat gyvena Vokietijoje. Ypač dabar, kai jis turi naują darbą, tvyro tremties baimė.

Kaip ir Baltijos jūros laikraštis praneša, Hasanovas neseniai gavo laišką iš Rostoko migracijos tarnybos, kuriame jam buvo pranešta, kad jo prašymas pratęsti leidimą gyventi bus atmestas. Jam reikia Azerbaidžano nacionalinio paso, kurio jis neturi. Jo gimtosios šalies ambasada jį išduos tik tuo atveju, jei jis atliks 18 mėnesių privalomąją karo tarnybą – tai kliūtis, nes jis nebemoka kalbos ir todėl negali to daryti.

Integracija Vokietijoje

Hasanovo atvejis atskleidžia didesnius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis migrantų Vokietijoje. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras (BAMF) Žmonių, neturinčių Vokietijos paso, integracijai kyla didelių kliūčių. Tai, be kita ko, apima kalbos barjerus ir ribotą prieigą prie darbo rinkos.

Moterims migrantėms dažnai trukdoma dalyvauti darbo rinkoje, o tai atsispindi ir skaičiais: 2021 m. moterų iš trečiųjų šalių užimtumo lygis buvo apie 44 %, o vyrų – apie 67 %. Tokie skirtumai rodo, koks svarbus yra vokiečių kalbos mokymasis ir socialinis dalyvavimas – akcentuoja ir MV vidaus reikalų ministras Christianas Pegelis. Gerą integraciją jis apibrėžia kaip aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime, įskaitant galimybę išmokti kalbą ir susirasti darbą.

Karjeros perspektyvos ir sunkumai

Sunkią Anvero Hasanovo situaciją dar labiau apsunkina jo profesinė padėtis. Hasanovas, baigęs transporto priemonių mechatronikos inžinieriaus išsilavinimą ir pameistrystę kepykloje, kurį baigė, pastaruoju metu dirbo didelėje automobilių nuomos įmonėje. Tačiau nuo vasario jis yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą. Jo pastangos dirbti automobilių palydovu automobilių salone priklauso nuo fiktyvaus pažymėjimo, kuris turi būti atnaujinamas kas pusmetį, statuso.

Iš viso 2022 m. Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje buvo 390 grįžimų – tai didžiausias skaičius nuo 2018 m. Tai aiškiai parodo, kad migracijos ir integracijos klausimas kaip niekad aktualus politinei darbotvarkei ir kad valstybės iniciatyvos remti migrantus turi tapti svarbesnės. Programos ir narystės, pvz., Migracijos įstatymas.net, galėtų suteikti vertingos paramos tobulinant teisinę sistemą tokiais neramiais laikais.

Anveriui Hasanovui lieka klausimas, ar jis gali įveikti kliūtis ir užsitikrinti savo ateitį Vokietijoje. Tačiau be reikiamo teisinio pagrindo gerai apgalvotas įsipareigojimas ir integracija į visuomenę galėtų nutrūkti. Akivaizdu, kad čia dar reikia daug nuveikti, kad tokie migrantai kaip Hasanovas pagaliau galėtų atsistoti ant stabilių kojų.