Oro kokybė Rostoke: nerimą keliantis smulkių dulkių lygis Holbein-Platz!

Oro kokybė Rostoke: nerimą keliantis smulkių dulkių lygis Holbein-Platz!

Rostoke dabartinė oro kokybė bus pokalbių tema 2026 m. sausio 17 d. Smulkių dulkių (PM10), azoto dioksido ir ozono vertės stebimos matavimo stotyje Holbein-Platz. Tai rodo, kad PM10 ribinė vertė – 50 dalelių viename kubiniame metre ore – dažnai viršijama. Garsiai Baltijos jūros laikraštis Ši vertė gali būti viršyta iki 35 kartų per metus, o tai nebūtinai pagerina situaciją gyventojams. Jei smulkių dulkių lygis pakyla iki „prasto“ ar net „labai blogo“ lygio, jautriems žmonėms patartina kuo ilgiau būti lauke.

Kaip tiksliai atrodo, kai oro kokybė klasifikuojama kaip „vidutinė“ arba „prasta“? Oras jau klasifikuojamas kaip labai blogas, jei azoto dioksido kiekis viršija 200 μg/m³. Nors tariamai sveikiems žmonėms tiesioginių pavojų nenumatoma, kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių sveikatos našta gerokai padidėja. ES taip pat buvo didelis triukšmas Federalinė aplinkos agentūra apie 240 000 ankstyvų mirčių dėl kietųjų dalelių. Nerimą keliantis signalas, kuris nerūpi nė vienam iš mūsų?

Smulkiųjų dulkių taršos priežastys

Kokios yra pagrindinės smulkių dulkių priežastys? Žmogaus veikla čia vaidina svarbų vaidmenį. Viena iš priežasčių yra kelių eismas, kuris yra ryškus didmiesčiuose. Tačiau blogą orą sukelia ne tik automobiliai: prie taršos prisideda ir elektrinės bei centralizuoto šildymo įrenginiai, malkinės krosnys ir atliekų deginimo įrenginiai. Natūralūs šaltiniai, tokie kaip ugnikalnių išsiveržimai ir miškų gaisrai, taip pat gali turėti įtakos, tačiau kaltininkai daugiausia randami miesto vietovėse. Federalinė aplinkos agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, išmetamų teršalų kiekis yra svarbus antrinių kietųjų dalelių šaltinis.

Tarptautinis palyginimas rodo teigiamą tendenciją: paskutinį XX amžiaus dešimtmetį kietųjų dalelių emisija smarkiai sumažėjo, nors nuo to laiko mažėjimas sustojo. Nepaisant visų pastangų, reikalingos naujos priemonės, siekiant dar labiau sumažinti PM taršą. Tai vienintelis būdas tvariai pagerinti oro kokybę.

Oro taršos poveikis sveikatai

Rimta problema yra oro taršos, ypač dujų, tokių kaip azoto dioksidas ir ozonas, taip pat smulkių dalelių, pasekmės sveikatai. Jie patenka į kvėpavimo takus ir gali sukelti rimtų ligų, tokių kaip dusulys, lėtinis kosulys ir net sutrumpinti gyvenimą. Garsiai Federalinis aplinkos biuras Vien Šveicarijoje dėl oro taršos kasmet miršta daugiau nei 2300 priešlaikinių mirčių. Skaičių serija, kuri parodo mums, gydytojams, didelį iššūkį.

Be to, kiekvienais metais dėl oro teršalų sukeltų ligų ligoninėje guli apie 14 000 žmonių. Tai tikras plaktukas! Ekonominė žala, kurią sukelia šios sveikatos priežiūros priemonės, Šveicarijoje kasmet siekia apie 7 milijardus frankų. Tuo labiau svarbu, kad būtų imtasi priemonių ne tik gerinti oro kokybę, bet būtų pastebimas ir teigiamas poveikis sveikatai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad oro kokybė neabejotinai turi tiesioginės įtakos mūsų sveikatai. Mes, kaip visuomenė, turime susidurti su iššūkiais, išlipti iš automobilio ir skirti daugiau dėmesio savo aplinkai – nes ji išlaiko mus gyvus!