Oro kokybė Rostoke: smulkių dulkių lygis viršija ribą!

Oro kokybė Rostoke: smulkių dulkių lygis viršija ribą!

Oro kokybė Rostoke ir visoje Vokietijoje tebėra aktuali tema, o naujausi duomenys rodo, kad kietųjų dalelių ir kitų teršalų poveikis sveikatai turi didelį poveikį. Kaip ir Baltijos jūros laikraštis ataskaitų, reguliariai atliekami matavimai Holbein-Platz Rostoke, siekiant užregistruoti smulkių dulkių dalelių (KD10) koncentraciją kubiniame metre oro. Šių dalelių ribinė vertė yra 50 dalelių kubiniame metre, o jei ši vertė viršijama daugiau nei 35 kartus per metus, reikalai tampa kritiški.

Šie oro kokybės matavimai pagrįsti kietųjų dalelių, azoto dioksido ir ozono lygiais. Įvairiems teršalams taikomos griežtos gairės: „Labai blogo“ diapazone didžiausios azoto dioksido vertės yra didesnės nei 200 μg/m³, smulkių dulkių – virš 100 μg/m³ ir ozono – daugiau nei 240 μg/m³, „prastos“ ir „nerimą keliančios“ vertės tikrai yra mažesnės.

Žvilgsnis į skaičius

Duomenys ne tik rodo, kad oro kokybė miestuose dažnai yra labai užteršta, bet ir tai, kad 99 procentai matavimo stočių Vokietijoje viršija PSO rekomenduojamą smulkių dulkių ribą – 5 μg/m³. Vokietijos pagalba aplinkai pabrėžia, kad beveik trys ketvirtadaliai stočių net viršija 10 μg/m³ azoto dioksido vertę. Oro kokybė kelia nerimą, ypač tokiuose miestuose kaip Miunchenas ir Esenas.

Verta atkreipti dėmesį į pastarųjų metų įvykius: nuo 2012 m. Vokietijos matavimo stotyse nebuvo viršijama metinė 40 μg/m³ riba, o tai yra teigiama. Tačiau 2006 m. viskas buvo visiškai kitaip, nes tada buvo nemaža tarša kietosiomis dalelėmis. Net ir šiandien visoje šalyje vis dar fiksuojamos didelės KD10 koncentracijos, ypač esant tam tikroms oro sąlygoms.

Smulkių dulkių problema

Smulkios ore esančios dulkės ne tik kenkia, bet ir turi rimtų pasekmių sveikatai. Kaip aiškina specialistai, kvėpavimo takų ligos, širdies ir kraujagyslių ligos bei padidėjęs mirtingumas – tai tik dalis padarinių. Federalinės aplinkos agentūros duomenimis, metinės vidutinės PM10 vertės šiuo metu yra nuo 15 iki 20 µg/m³ – tai sumažėjo nuo 50 µg/m³ praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Ypač dėl eismo, pramonės ir šildymo išmetamų teršalų sukelia oro teršalai, dėl kurių kietųjų dalelių tarša vis dar yra didelė.

Vien Naujųjų metų išvakarėse išsiskiria apie 1500 tonų smulkių dulkių, kurios sudaro apie 75 procentus visos metinės fejerverkų taršos. Tai rodo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į oro kokybę net švenčių dienomis, nes oro sąlygos daro didelę įtaką teršalų pasiskirstymui po aplinkai žalingų įvykių, pavyzdžiui, fejerverkų.

Rodomi pokyčiai yra ne tik skaičiai ir statistika. Jie daro tiesioginį poveikį kiekvienam iš mūsų. Jei oro kokybė pablogėja, ypač jautrūs žmonės turėtų vengti fizinio krūvio lauke. Jei vertės yra „prastos“, patartina kuo labiau sumažinti įtemptą veiklą lauke. Svarbu atsiminti, kad sveikas oras prisideda prie sveiko gyvenimo!

Oro kokybės stebėjimas ir toliau bus svarbi politikos ir visuomenės užduotis, nes tik nuolat gerindami išmetamųjų teršalų mažinimą galėsime mėgautis švaraus oro teikiama nauda mūsų sveikatai.