Oro kokybė Štralzunde: išmatuotas nerimą keliantis smulkių dulkių lygis!

Oro kokybė Štralzunde: išmatuotas nerimą keliantis smulkių dulkių lygis!

Šiandien, 2025 m. lapkričio 3 d., dabartinės Šiaurės Vokietijos matavimo stotys pateikia prieštaringą oro kokybės vaizdą. Kaip rodo Stralsund-Knieperdamm matavimo stoties išvados, smulkios dulkių dalelės (PM10) registruojamos ir įvertinamos viename kubiniame metre oro. KD10 riba yra 50 dalelių kubiniame metre, kuri gali būti viršyta iki 35 kartų per metus. Oro kokybė yra esminis veiksnys, kuriam įtakos turi ne tik smulkios dulkės, bet ir azoto dioksidas bei ozonas. Konkrečias ribas aiškiai apibrėžia „Ostsee-Zeitung“, kurių kategorijos svyruoja nuo „labai blogos“ iki „labai geros“.

Pažvelgus į ribines vertes matyti, kad jei oro kokybė labai prasta, azoto dioksidas viršija 200 µg/m³, smulkių dulkių – daugiau kaip 100 µg/m³, ozonas – virš 240 µg/m³. Jei oras prastas, nerimą kelia ir 101–200 µg/m³ (azoto dioksidas) ir 51–100 µg/m³ (smulkios dulkės) vertės. Rekomendacijose nurodoma, kad žmonės, kurie jautrūs prastai oro kokybei, turėtų vengti fizinio krūvio lauke. Apskritai poveikio sveikatai nereikėtų nuvertinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES kasmet užregistruoja 240 000 priešlaikinių mirčių, susijusių su kietosiomis dalelėmis.

Oro kokybė 2024 m.: pažanga ir iššūkiai

Tačiau, palyginti su šiais nerimą keliančiais skaičiais, yra ir teigiamų pokyčių. Kaip ir Federalinė aplinkos agentūra pranešė, visos oro kokybės ribos buvo įvykdytos 2024 m. Tai yra ES ir nacionaliniu lygmeniu įgyvendintų plačių oro taršos kontrolės priemonių rezultatas. Tai apima griežtesnių taršos standartų įvedimą, vietinio viešojo transporto elektrifikavimą ir bendrą greičio apribojimų mažinimą.

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, reikia dėti daugiau pastangų. Dabartinės ribos yra senesnės nei 20 metų ir neatitinka naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) mokslinių išvadų. Tai rekomenduoja gerokai mažesnes orientacines vertes, įskaitant vidutinę metinę PM2,5 vertę, mažesnę nei 5 µg/m³, o azoto dioksido – mažesnę nei 10 µg/m³. 2030 m. numatomi griežtesni reglamentai, kurie, be kita ko, sumažins NO2 ribines vertes iki 20 µg/m³.

Smulkios dulkės ir jų šaltiniai

Kitas įdomus atradimas – Naujųjų metų išvakarių fejerverkų įtaka oro kokybei. Pagal Baltijos jūros laikraštis Fejerverkai kiekvienais metais Naujųjų metų išvakarėse išskiria apie 2050 tonų smulkių dulkių, iš kurių 75 % susidaro vien Naujųjų metų išvakarėse. Tarša gali būti laikina, tačiau dažnai po vidurnakčio pastebimai padidėja smulkių dulkių kiekis, kuris dėl vėjo gali greitai vėl sumažėti.

Tačiau esant atvirkštinėms oro sąlygoms, gali atsirasti ilgesnių smulkių dulkių lygio padidėjimo fazių. Pavojus sveikatai didėja, kuo ilgiau žmonės būna tokiame užterštame ore. Net jei siekiama, kad iki 2035 m. būtų laikomasi visų oro kokybės ribų visoje šalyje, būtina nuolat tobulėti.

Apskritai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau 2021 m. parodė, kad pažanga nuolat ginčijama. Blogi sveikatos rodikliai – aiški žinia politikams, kad reikia ne tik peržiūrėti ribines vertes, bet ir sustiprinti būtinas priemones švariam orui palaikyti. Raginimas skubiai laikytis šių gairių gali duoti 38 milijardų eurų per metus ekonominę naudą, o tai naudinga ne tik sveikatai, bet ir klimato apsaugai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad oro kokybė šiaurinėje Vokietijoje yra itin svarbi problema, kuri liečia mus visus. Ar per individualius elgesio pokyčius, ar per struktūrines priemones politiniu lygmeniu – dar reikia daug nuveikti, kad grynas oras išliktų prieinamas visiems.