Nerimą keliantis augimas: jaunimas Žemutinės Saksonijos kraštuose!

Nerimą keliantis augimas: jaunimas Žemutinės Saksonijos kraštuose!

Žemutinėje Saksonijoje vyksta nerimą keliantys pokyčiai: saugumo institucijos stebi didėjantį islamistų radikalėjimą tarp jaunimo. Pirmadienį Hanoveryje vykusioje specialistų konferencijoje intensyviai diskutuota apie tai, kaip apsaugoti jaunus žmones nuo ekstremistinės įtakos. Vidaus reikalų ministrė Daniela Behrens (SPD) išreiškė konkretų susirūpinimą dėl ekstremistų verbavimo metodų, kurie gudriai naudoja Artimųjų Rytų konfliktą savo tikslams. Šis konfliktas ne tik daro įtaką politiniam kraštovaizdžiui, bet ir radikalizatorių naudojamas kaip svertas, siekiant įgyti naujų pasekėjų. Behrensui Vokietija yra potencialus puolimo taikinys, ypač dėl jos paramos Izraeliui, o tai padidina grėsmės lygį. Tai patvirtino ir Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos prezidentas Dirkas Pejrilas, islamistų išpuolių riziką įvertinęs kaip didelę.

Skaičiai kelia nerimą: Žemutinėje Saksonijoje islamistinėje arenoje aktyviai dalyvauja apie 1200–1300 žmonių, nors šis skaičius stagnuoja. Maždaug 600 salafistų yra ypač linkę į smurtą. Šis radikalėjimas pastaraisiais metais išliko iššūkiu, kurį reikia įveikti – ne tik saugumo institucijoms, bet ir mokykloms bei jaunimo darbuotojams. Todėl vidaus reikalų ministras Behrensas paragino juos remti, kad prevencinis darbas būtų veiksmingas. Ji pabrėžė, kad kovojant su radikalėjimu itin svarbų vaidmenį atlieka rizikos grupei priklausančių jaunuolių, ypač jų tėvų, aplinka.

Radikalizacija kaip pasaulinis reiškinys

Andreasas Zickas iš Bylefeldo universiteto radikalizaciją apibūdina kaip reiškinį, kuris įgauna pasaulinius matmenis. Nestabiliam jaunimui skaudžiai suteikiamas balsas, dažnai per internetinius kanalus, skleidžiančius ekstremistinį turinį. Internetas atlieka lemiamą vaidmenį skleidžiant propagandą, kuri kreipiasi į jaunimą ir veda į pavojingus aido kameras. Didėjantis smurtinis nusikalstamumas tarp jaunimo – dar vienas nerimą keliantis aspektas: nuo 2019 metų įtariamų jaunuolių iki 17 metų skaičius išaugo beveik trečdaliu.

Ypač bauginantis incidentas neseniai įvyko Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kur du paaugliai, 15 ir 17 metų, buvo įtraukti į suplanuotą išpuolį kalėdinėje mugėje. Jie susitapatino su teroristine organizacija „Islamo valstybė“ (IS) ir planavo sunkvežimiu nužudyti kuo daugiau žmonių. Laimei, jie buvo suimti likus dviem dienoms iki išpuolio, kai buvo pastebėti per internetinius pokalbius. Jų kilmė iš Afganistano ir autonominės Rusijos Čečėnijos respublikos rodo, kokia tarptautinė yra radikalėjimo problema.

Prevencijos vaidmuo

Organizacija „Smurto prevencijos tinklas“ (VPN) jau daugiau nei 20 metų yra skirta deradikalizacijai. Generalinis direktorius Thomas Mücke pabrėžia dialogo su jaunimu poreikį. Tačiau didelis recidyvo lygis tarp radikalizuotų jaunuolių yra iššūkis. Iš 431 „didelės rizikos žmonių“ per pastaruosius dešimt metų tik du pasikartojo. Tačiau atstumas tarp jaunų žmonių ir suaugusiųjų dažnai išlieka emociškai įstrigęs, todėl sunkiau pasiūlyti šiems jauniems žmonėms teigiamą požiūrį.

Be to, tyrėjai aplankė butus dvylikoje federalinių žemių dėl jaunų žmonių platinamo islamistinio turinio. Akivaizdu, kad visuomenė taip pat privalo imtis prevencijos priemonių. Nilsas Beckeris buvo paskirtas pagrindiniu kontaktiniu asmeniu Demokratijos stiprinimo ir ekstremizmo prevencijos Dialogo centre, kurio užduotis dabar yra tiesti tiltus ir apsaugoti ateities kartą nuo pavojingų ekstremistinių ideologijų pagundų.

Apskritai reikia skubiai imtis veiksmų siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo radikalėjimo ir sukurti saugią aplinką jų vystymuisi. Saugumo institucijų, mokyklų, socialinių institucijų ir visuomenės bendradarbiavimas yra itin svarbus. Svarbu laiku atpažinti ženklus ir sumažinti riziką, kad jauni žmonės galėtų tvirtai laukti taikios ateities.