Raudonas aliarmo lygis: Vandenynai pasiekia pavojingą rūgštingumą!

Raudonas aliarmo lygis: Vandenynai pasiekia pavojingą rūgštingumą!

Celle, Deutschland - Mūsų vandenynų ateitis yra ant slenksčio: nuo 2020 m. Mes viršijome septintą vandenyno rūgštėjimo „planetų sieną“, o padėtis kelia nerimą. Šios ribos yra aiškios pagalbinės skalės, apibrėžiančios, kol galėsime eiti nekeliant pavojaus pagrindinėms mūsų planetos sistemoms. Tokios temos kaip rūšių mirtis ir klimato pokyčiai yra ypač kritiškos, tačiau vandenynų parūgštinimas dabar grasina tapti didele grėsme jūrų ekosistemoms, tokioms kaip pieuvre.

Aliarmo varpai ne tik skamba dėl oro taršos ar biologinės įvairovės praradimo. Šeši iš devynių planetų sienų jau viršijo, o CO2 išmetimo mastas pasiekė kritinį tašką. Remiantis 2025 m. Birželio 9 d. „Global Change Biology“ paskelbtame tyrime, vandenynų parūgštinimasis pasiekė sieną į pavojingą lygį, o tai lemia dramatišką poveikį jūrų gyvenamojai aplinkai, ypač jūrų gyvūnams, turintiems išorinius griaučius ar kriaukles.

vandenyno rūgštėjimo pasekmės

Prisimename: jūra vaidina esminį vaidmenį anglies cikle, nes ji paprastai sugeria apie 30 procentų žmonių, kuriuos išmetė žmonės. Tačiau mūsų džiovos gyvenimo būdas sukėlė natūralių absorbcijos įgūdžius, o tai lemia nerimą keliantį rūgštingumo padidėjimą vandenyje. Ši problema dar labiau apsunkina vandenyno klasifikaciją kaip „kriauklę“ - ji nebegali atlikti savo užduoties ir todėl nebeveikia kaip klimato pokyčių buferis.

Rūgštėjimas ne tik susilpnina moliuskų ir koralų kriaukles, bet ir daro įtaką visai jūros maisto grandinei. Sveikas vandenynas yra labai svarbus mūsų pačių išgyvenimui. Tai aiškiai parodo dabartinius tyrimus, kurie pabrėžia, kad dar negrįžtama žala kelia grėsmę be greito atsakomosios priemonės. TATENA veikia su „Ceture-Tree“ metodais, įskaitant radijo metodus, kad būtų galima geriau suprasti biologinį rūgštėjimo poveikį.

reikalingas visuotinis bendradarbiavimas

Siekdama įvaldyti šią grėsmę, Tarptautinė atominės energijos organizacija (TATENA) pradėjo tarptautinį vandenyno vairavimo koordinavimo centrą (OA-ICC), kad surinktų tarptautinius tyrimus ir būtų prieinami svarbūs duomenys. Šiuo bendradarbiavimu siekiama priimti įrodymus priimtus sprendimus, kurie yra būtini kovojant su vandenyno rūgštėjimu. Tai apima kursus, vykstančius visame pasaulyje, ir duomenų portalų teikimą siekiant skatinti informacijos ir metodų mainus.

Suvokimas, kad ši planetinė siena jau seniai viršyta, yra vienas iš pagrindinių pirmųjų kasmetinių „planetų sveikatos patikrinimo“ rezultatų, kurį turi Johanas Rockströmas iš Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK). Be nerimą keliančio vandenyno rūgštėjimo, sąraše taip pat yra ir kitų kritinių sąlygų: biologinės įvairovės praradimas, cheminė tarša ir klimato pokyčiai yra tik keli iššūkiai, kurie praeityje jau buvo pripažinti kaip viršijami mūsų Žemėje. Duomenys įrodo, kad net nedelsiant sumažėti išmetamųjų teršalų kiekis nepakanka, kad būtų sustabdytas jau iškart įvykusio rūgštėjimo, kaip novetic šaltinis yra.

Tvarumo banga prasideda mūsų kasdieniame gyvenime - ir kiekvienas sprendimas yra svarbus. Laikas dirbti kartu, kad užtikrintų mūsų vandenynų sveikatą, kol dar nevėlu. Nėra laiko prarasti!