Raudonas įspėjimas: vandenynai pasiekia pavojingą rūgšties lygį!

Raudonas įspėjimas: vandenynai pasiekia pavojingą rūgšties lygį!

Mūsų vandenynų ateitis kabo ant plauko: nuo 2020 m. viršijome septintąją vandenynų rūgštėjimo „planetinę ribą“, o padėtis kelia nerimą. Šios ribos yra aiškios pagalbinės skalės, apibrėžiančios, kur galime eiti nekeldami pavojaus pagrindinėms mūsų planetos sistemoms. Tokios problemos kaip rūšių išnykimas ir klimato kaita yra ypač svarbios, tačiau vandenynų rūgštėjimas dabar gali tapti plačiai paplitusia grėsme jūrų ekosistemoms, pvz., pieuvre.

Pavojaus varpai skamba ne tik dėl oro taršos ar biologinės įvairovės nykimo. Jau viršytos šešios iš devynių planetų ribų, o CO2 emisijų lygis pasiekė kritinį tašką. Remiantis tyrimu, paskelbtu 2025 m. birželio 9 d. Global Change Biology, vandenynų rūgštėjimas pasiekė pavojingą lygį ir padarė didelį poveikį jūrų gyvūnijai, ypač jūrų gyvūnams su išoriniais skeletais ar kriauklėmis.

Vandenynų rūgštėjimo pasekmės

Prisiminkime: jūra atlieka esminį vaidmenį anglies cikle, nes paprastai ji sugeria apie 30 procentų žmonių išmetamo CO2. Tačiau mūsų audringas gyvenimo būdas per daug apkrovė natūralias absorbcijos galimybes, todėl nerimą keliantis vandens rūgštingumo lygis didėja. Šią problemą dar labiau apsunkina vandenyno priskyrimas „kriauklei“ – jis nebegali atlikti savo vaidmens ir todėl nebeveikia kaip buferis prieš klimato kaitą.

Rūgštėjimas ne tik susilpnina moliuskų ir koralų kiautus, bet ir paveikia visą jūrinę maisto grandinę. Sveikas vandenynas yra labai svarbus mūsų pačių išlikimui. Tai aiškiai rodo dabartiniai tyrimai, kuriuose pabrėžiama, kad be greitų atsakomųjų priemonių kyla tolesnis negrįžtamos žalos pavojus. TATENA taiko pažangiausius metodus, įskaitant radioaktyviaisiais žymekliais pagrįstus metodus, kad geriau suprastų biologinį rūgštėjimo poveikį ir rastų sprendimus.

Reikalingas pasaulinis bendradarbiavimas

Siekdama kovoti su šia grėsme, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įkūrė Tarptautinį vandenynų rūgštėjimo koordinavimo centrą (OA-ICC), siekdama sutelkti tarptautinius tyrimus ir padaryti svarbius duomenis prieinamus. Šiuo bendradarbiavimu siekiama priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, būtinus kovojant su vandenynų rūgštėjimu. Tai apima visame pasaulyje vykstančius kursus ir duomenų portalų teikimą, skatinantį keistis informacija ir metodais.

Supratimas, kad ši planetos riba jau seniai viršyta, yra vienas pagrindinių pirmojo kasmetinio „Planetos sveikatos patikrinimo“, kurį atliko Johanas Rockströmas iš Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK), rezultatų. Be nerimą keliančio vandenynų rūgštėjimo, sąraše yra ir kitų kritinių sąlygų: biologinės įvairovės nykimas, cheminė tarša ir klimato kaita – tai tik dalis iššūkių, kurie jau buvo pripažinti praeityje mūsų žemei įveiktais. Duomenys rodo, kad net nedelsiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį nepakanka, kad būtų nedelsiant sustabdytas jau įvykęs rūgštėjimas, kaip paaiškinta Novethic šaltinyje.

Tvarumo banga prasideda mūsų kasdieniame gyvenime – kiekvienas sprendimas yra svarbus. Atėjo laikas dirbti kartu, kad būtų užtikrinta mūsų vandenynų sveikata, kol dar ne vėlu. Nėra laiko gaišti!