Savivaldybė nuteisė: 12 500 eurų kompensaciją nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų!

Savivaldybė nuteisė: 12 500 eurų kompensaciją nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų!

Šokas bendruomenei: neseniai priimtas Celle aukštesniojo apygardos teismo sprendimas turi reikšmingų pasekmių savivaldybių atsakomybei kanalizacijos srityje. Byla sukasi apie nelaimingą atsitikimą, kai pėsčiasis užkrito ant šulinio dangčio ir patyrė sužalojimus. Teisėjai nusprendė, kad už netinkamą dangčio būklę atsako savivaldybė, jei tokiu būdu nukentės pilietis. Net nebuvo leista apskųsti nuosprendžio, o tai reiškia, kad sprendimas dabar lieka teisiškai privalomas. Savivaldybė nuo šiol įpareigota sumokėti ieškovei 12 500 eurų skausmo ir išgyvenimų bei 1 820,98 eurų negautų pajamų atlyginimą, kartu su bet kokia kita neturtine žala dėl 2020 m. rugsėjo 4 d.

Tačiau kur turėtų būti nubrėžtos atsakomybės ribos? Šiame kontekste svarbus klausimas yra griežtoji atsakomybė, kuri pagal Atsakomybės įstatymo (HaftPflG) 2 straipsnio 1 dalį numato, kad savivaldybė yra atsakinga už savo vamzdynų sistemų žalą. Ši atsakomybė yra ypač reikšminga, kai vandens pažeidimai atsiranda dėl kanalizacijos sistemų, tačiau nėra lengva, kai dėl atbulinio srauto pažeidimo, atvirkščiai, tinkamai tinkama atbulinio srauto apsauga. Kitoje byloje Hanoverio apygardos teismas atmetė piliečio, patyrusio vandens žalą savo name dėl netinkamos apsaugos nuo atgalinio srauto, ieškinį. Teisėjas nustatė, kad žala už dugną nebūtinai patenka į atsakomybės įstatymų apsaugos sritį, ypač jei nebuvo imtasi tinkamų atsargumo priemonių, kaip pranešė openjur.de.

Atsakomybė už potvynį ir vandens nutekėjimo žalą

Atbulinės eigos žala ir jos teisinis klasifikavimas yra visiškai kita tema. Priešingai nei griežta atsakomybė, atgalinio srauto žalos rizika nėra viena iš tiesioginių komunalinių paslaugų teikėjo pareigų, jei ją galima apsaugoti savo priemonėmis, pvz., atgalinio srauto vožtuvais. Be to, atsakomybė už komunalinių nuotekų sistemų padarytą žalą labai priklauso nuo žalos priežasties. Nors už gatvių kanalizacijos sukeltus potvynius dažnai atsako savivaldybė, įstatymai yra griežtesni, kai kalbama apie dugno žalą ir jų priežastis. Atsiradus bet kokiai žalai už dugną, už kurią negalima tiksliai priskirti atsakomybės, ieškovas liko be kompensacijos, nes nebuvo įrodytas joks kaltinimas prieš rūpestingą savivaldybės priežiūrą, aiškina [haufe.de] (https://www.haufe.de/id/teil/kanalisation-haftung-fuer-ueberschwemmungs Schaden-2-ha1HIftungsfragen-2-ha1).

Taigi, ką nekilnojamojo turto savininkai gali padaryti, kad apsisaugotų? Patartina reguliariai tikrinti ir pritaikyti technines atsargumo priemones, skirtas apsaugoti nuo atgalinio srauto. Teismų bylų pavyzdžiai aiškiai rodo, kad atsakomybė tenka ne tik savivaldybėms, bet ir patys piliečiai turi pareigą tinkamai saugoti savo namus, kad audros ar techninių problemų atveju jiems neliktų išlaidų.

Šis atvejis ir su kanalizacija susiję teisiniai aspektai dar kartą parodo, kaip svarbu susitvarkyti su savo teisėmis ir pareigomis. Teisiniai ginčai dėl atsakomybės padarytos žalos atveju dažnai gali užtrukti ilgai, o pasekmės gali būti reikšmingos tiek bendruomenėms, tiek piliečiams. Todėl prasminga būti gerai informuotam ir imtis iniciatyvių priemonių.