2025 m. karščio banga: Prancūzija vėl patiria mirtiną temperatūrą!

2025 m. karščio banga: Prancūzija vėl patiria mirtiną temperatūrą!

Karščio banga Prancūzijoje, prasidėjusi 2025 metų birželio 19 dieną ir pasibaigusi liepos 4 dieną, ne tik atnešė aukštesnę nei įprasta temperatūrą, bet ir atnešė įvairių sveikatos problemų. Ši karščio banga truko 16 dienų, tiek pat, kiek ir liūdnai pagarsėjusi 2003 m. vasaros karščio banga, kuri buvo susijusi su 15 000 ankstyvų mirčių. Dabartinė liepos 5 d. temperatūra šalyje buvo preliminari 23 °C, o tai jau leidžia suprasti vasaros karščio stresą. [Franceinfo](https://www.franceinfo.fr/environnement/evenements-meteorologiques-extremes/vagues-de-chaleur-can icules/la-vague-de-chaleur-officiellement-terminee-vendredi-a-ete-aussi-longue-que-celle-de-2003_7360311.html) praneša, kad ši karščio banga buvo 50-oji nuo 1947 m., o 33 iš jų kilo XXI amžiuje.

Be to, 2025 m. birželio mėn. buvo užfiksuotas kaip antrasis šilčiausias nuo 1900 m., todėl labai padidėjo šilumos stresas. Tokių ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnis vertinamas kaip tiesioginis iškastinio kuro deginimo rezultatas, o prognozės nėra rožinės – nuo ​​liepos 11-osios šalies šiaurėje laukiama nauja karščio banga, kurią lydės karštas savaitgalis apie liepos 14-ąją.

Poveikis sveikatai

Nereikėtų nuvertinti didelio karščio pasekmių sveikatai. Remiantis [Santé Publique France] ataskaita (https://www.santepubliquefrance.fr/determinants-de-sante/climat/fortes-chaleurs-canicule/documents/rapport-synthese/vague-de -chaleur-de-l-ete-2003-relations-entre-temperature-pollution-atmosphérique-et-mortalite-dans-neuf-villes-francaises.-rapport-d-etide) 2003 m. karščio banga buvo susijusi su precedento neturinčiu trumpalaikiu mirtingumu. Duomenys rodo, kad aukšta temperatūra ne tik didina mirtingumą, bet ir daro įtaką oro kokybei. 2003 m. vasarą dėl nepaprasto oro reiškinio atsirado didžiulė ozono tarša, kuri kartu su aukšta temperatūra turėjo pražūtingų padarinių sveikatai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiems renginiams reikia geriau pasiruošti. Nuo 2003 m. karščio bangos buvo patobulintos atitinkamos prevencijos ir valdymo priemonės. Šių iniciatyvų tikslas – kuo labiau sumažinti pavojų gyventojams ir teikti geresnę informaciją apie apsaugos nuo karščio priemones.

Klimato kaita ir pavojus sveikatai

Klimato kaita, kaip pagrindinė priežastis, vis dažniau laikoma didžiausia grėsme žmonijos sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad karščio bangos vis dažnesnės ir intensyvesnės, todėl padaugėja su karščiu susijusių mirčių. 2023 m. vasarą Europoje dėl ekstremalių temperatūrų mirė daugiau nei 47 000 žmonių, o Vokietijoje 2023 ir 2024 m. nuo karščio mirė apie 3 000 žmonių, daugiausia vyresnio amžiaus piliečiai, sirgę jau esamomis ligomis.

Tačiau visuotinio atšilimo poveikis yra daug didesnis nei karščio. Azijos tigrų uodų, pernešančių tropines ligas, tokias kaip dengė ir Zikos karštinė, plitimas yra tik dar vienas pavojaus sveikatai pavyzdys. Atsižvelgiant į sveikatos apsaugos institucijų perspėjimus, reikia tikėtis, kad bus imtasi veiksmingų švelninimo priemonių, kurios ateityje žymiai sumažins mirčių, susijusių su karščiu, skaičių.