Technologijų milžinai patiria spaudimą: klimato tikslai kritikuojami!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Technologijų milžinai iki 2030 m. nustato anglies dioksido mažinimo tikslus, tačiau iššūkiai, susiję su išmetamųjų teršalų kiekiu ir energijos vartojimu, išlieka.

Technologiegiganten setzen bis 2030 klimaneutrale Ziele, doch Herausforderungen bei Emissionen und Energieverbrauch bleiben.
Technologijų milžinai iki 2030 m. nustato anglies dioksido mažinimo tikslus, tačiau iššūkiai, susiję su išmetamųjų teršalų kiekiu ir energijos vartojimu, išlieka.

Technologijų milžinai patiria spaudimą: klimato tikslai kritikuojami!

Šiandien yra 2025 m. birželio 26 d., o diskusijos apie klimato kaitą ir kovos su visuotiniu atšilimu priemones yra kaip niekad aktualios. Pirmaujančios technologijų įmonės, tokios kaip „Apple“, „Google“, „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“, įsipareigojo iki 2030 ar 2040 m. būti neutralios klimatui. Tačiau kiek šie pažadai patikimi? Remiantis „NewClimate Institute“ ir „Carbon Market Watch“ tyrimu, tokios kompanijos kaip „Microsoft“, „Meta“ ir „Amazon“ mano, kad jų klimato strategijos yra „prastos“, o „Apple“ ir „Google“ šiuo atžvilgiu veikia „vidutiniškai“, kaip praneša Leman Bleu.

Viena iš šių kritiškų vertinimų priežasčių yra didžiulis duomenų centrų, laikomų pagrindiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniu technologijų sektoriuje, elektros energijos suvartojimas. Pavyzdžiui, 2019–2023 m. „Google“ beveik padvigubino išmetamo CO2 kiekį. Nepaisant didelių investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius, sektoriaus elektros poreikiai išlieka pagrindine problema, keliančia grėsmę klimato tikslams. Be to, daugelis įmonių savo duomenų centrų energiją perka iš subrangovų, kurių emisijos dažnai neįtraukiamos į jų pačių pėdsaką. Dėl to visa tiekimo grandinė yra svarbus svertas kovojant su klimato kaita.

Klimato neutralumo iššūkiai

Situacija taip pat įdomi Prancūzijoje, kur pradėtas įgyvendinti išsamus planas, kaip iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Pagrindinis tikslas – sumažinti energijos suvartojimą 40 % ir smarkiai padidinti dekarbonizuotos elektros gamybą. RTE atliktas tyrimas nubrėžė įvairius scenarijus, kaip spręsti energijos vartojimo mažinimo iššūkius. Taip pat aišku, kad galima tikėtis didelio elektros suvartojimo padidėjimo 16–60 %, net jei bendras energijos suvartojimas sumažės, kaip paaiškinta RTE France.

Kitas šių klimato tikslų įgyvendinimo elementas yra elektrifikavimas įvairiose srityse, tokiose kaip transportas ir būstas. Čia taip pat pagrindinis vaidmuo tenka energijos vartojimo efektyvumo didinimui naudojant naują įrangą. Tačiau atsinaujinančios energijos plėtra susiduria su iššūkiais: oro sąlygų kintamumą reikia kompensuoti naudojant naujas priemones, tokias kaip akumuliatorių saugykla ir žaliosios dujos.

Žvilgsnis į Vokietiją

Vokietijoje moksliniai tyrimai taip pat buvo skirti klimato neutralumo temai. Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas ISE analizuoja transformacijos kelius į klimato neutralumą iki 2045 m. Ši analizė apima ne tik techninius CO2 absorbentus, bet ir socialinius bei geopolitinius pokyčius. Detaliai nagrinėjami įvairūs scenarijai ir jų poveikis energijos tiekimui, ypač energetikos, pramonės, pastatų ir transporto sektoriams. Šie veiksniai yra labai svarbūs energijos perėjimo sėkmei, kaip paaiškinta [Fraunhoferio instituto] svetainėje (https://www.ise.fraunhofer.de/de/veroeffentlichungen/studien/wege-zu-einem-klimaneutralen-energiesystem.html).

Lieka iššūkis suderinti visus šiuos pagrindinius tikslus ir tuo pat metu kontroliuoti padidėjusį elektros energijos suvartojimą pasitelkus skaitmeninimą ir kitas technologijas. Ateitis parodys, ar didelės korporacijos ir politikai gali prisidėti prie klimato neutralumo ir ar ambicingi planai iš tikrųjų bus įgyvendinti. Aišku viena: mūsų dar laukia daug darbo!