Miškų gaisrų pavojus Meinersen: ar esame geriau pasirengę nei 1975 m.?

Miškų gaisrų pavojus Meinersen: ar esame geriau pasirengę nei 1975 m.?

Gifhorno rajone vėl skamba pavojaus varpai, nes karštis ir užsitęsusi sausra primena 1975 m. miško gaisro nelaimę. Dabartinė oro padėtis panaši į tuometinę grėsmę, kuri kėlė didelių iššūkių ir gamtai, ir ugniagesiams. Meinerseno bendruomenės ugniagesių viršininkas Svenas J. Mayeris pabrėžia, kad jie yra geriau pasiruošę nei tada, tačiau visiškai atmesti katastrofos negalima. „Klimatas keičiasi ir dėl to dažnesnės ekstremalios oro situacijos“, – aiškina Mayeris. Ugniagesiai taip pat išmoko 1975 m. pamokas ir labai patobulino savo įrangą.

Tuo metu daugiausia lėto reagavimo lėmė gaisrinių mašinų trūkumas ir didelis atstumas iki vandens šaltinių. Šiandien rajone yra dvylika užtvankų ir keturios moderniausios tankų gaisrinės mašinos. Kiekviena vietinė ugniagesių tarnyba turi bent vieną transporto priemonę su vandens baku iki 2000 litrų, o modernūs reaktyviniai vamzdžiai yra standartizuoti, kad būtų galima efektyviai matuoti vandenį. Šiluminio vaizdo kameros dabar taip pat naudojamos greitai aptikti žarijas.

Efektyvus įspėjimas ir infrastruktūra

Kitas žingsnis yra patobulintas įspėjimas. Dėl skambučių iš mobiliųjų telefonų poreikis lankytis priešgaisrinės apsaugos centruose tapo nebeaktualus. Naudojant „WB1“ signalizacijos standartą, mobilizuojami keli užtvankos ir tanklaiviai, kad laiku būtų išvengta gaisrų. Nuo 1975 metų įrengta per 250 priešgaisrinio vandens gręžinių ir šiems metams numatytas 70 000 eurų priežiūros biudžetas.

Bet ne viskas rožinė. Mayeris perspėja, kad nepaisant daugybės patobulinimų, klaidingas saugumo jausmas nėra tinkamas. Ypač daug problemų kelia miško takų padidėjimas, kuris gali trukdyti gesinimo darbams. Be to, tik 50–60 iš 500 skubios pagalbos tarnybų kasmet gauna specialų mokymo kursą apie gesinimą miškų gaisrais. „Svarbu didinti pasirengimą, bet mums vis tiek reikia daugiau apmokyti savo pagalbos tarnybas“, – tęsė Mayeris.

Apskritai tai rodo, kad Gifhorno rajonas pasimokė iš praeities. Priešgaisrinės tarnybos dabar yra daug geresnėje padėtyje nei prieš 50 metų. Tai kartu su atidiu žvilgsniu į dabartinę oro situaciją ir klimato kaitos iššūkius suteikia piliečiams vilties, kad 1975 m. katastrofa nepasikartos. Matthiasas Meyeris iš vietinės ugniagesių tarnybos pabrėžia: „Mes puikiai išmanome mūsų laukiančius iššūkius!