75 metai Deutsches Theatre Göttingen: prisiminimų šventė!
Getingenas švenčia 75-erių vokiečių teatro gyvavimo metus: jubiliejaus renginyje pagerbiami buvę režisieriai ir meninė ateitis.

75 metai Deutsches Theatre Göttingen: prisiminimų šventė!
2025 m. rugsėjo 15 d. vėl atėjo tas laikas: Göttingeno Deutsches Theatre savo 75-ąjį gimtadienį atšventė linksma švente, akcentuodama pastaruosius tris ketvirčius amžiaus. Renginio centre buvo pagerbimas buvusiam režisieriui Heinzui Hilpertui, kurio formavimosi 1950–1966 m. pareigos reikšmingai prisidėjo prie teatro plėtros. Hilpertas, gimęs Heinrichas Otto Gustavas Hilpertas 1890 m. Berlyne, buvo ne tik garsus režisierius, bet ir aistringas meninės laisvės gynėjas, kurio atsidavimas teatrui išliko nepajudinamas net ir tamsiais laikais. Wikipedia gali pranešti, kad jis dirbo Getingene iki 1966 m. ir pavertė teatrą jaunosios Federacinės Respublikos kultūrinio gyvenimo centru.
Iškilmėse dabartinis direktorius Erichas Sidleris ne tik akcentavo teatro pažangą, bet ir pranešė apie naujoves darbuotojams. Nuo 2027-ųjų miesto taryba perims kolektyvinį atlyginimų didinimą – tai žingsnis, rodantis, kad teatro svarbą pripažįsta ir miestas. Getingeno merė Petra Broistedt sveikinimo kalboje pabrėžė nepakeičiamą teatro vaidmenį veikiančioje demokratijoje ir pabrėžė ypatingą istorinio pastato charizmą. Teatras taip pat sulaukė paramos iš rajono, kuris pabrėžė jo ryšį su kultūros scena.
Įspūdžiai iš matinės
Matine pasiūlė įvairią programą ir sužavėjo publiką atmosferiškomis Roger Whittaker, Ina Deter ir Hildegard Knef dainomis, kurias puikiai atliko Daniel bother ir Lou von Gündell. Šie spektakliai ne tik pagerbė Hilpertą, bet ir priminė didžiuosius teatro laikus Getingene. Per sceninį skaitymą Florianas Eppingeris ir jo kolegos žaidėjai aptarė prieštaringai vertinamą Hilperto artumą nacionalsocialistams – sudėtingą, bet svarbų jo biografijos skyrių, atspindintį jo meninio darbo sudėtingumą ir prieštaringumą.
Teatro švietimas, vadovaujamas Gabriele'o Michel-Frei, pastaraisiais metais įspūdingai vystėsi. Bendradarbiavimas su mokyklomis išaugo nuo 5 iki 50 – tai rodo teatro įsipareigojimą ugdyti ir remti jaunuosius talentus. Šį įsipareigojimą ne tik pagerbė susirinkusieji, bet ir atsispindėjo ilgais žiūrovų plojimais, kurie teatrą padovanojo ištikimybe ir entuziazmu.
Kursas ateičiai
Egzistuoja tolesni žingsniai, siekiant užtikrinti teatro ateitį. Claudia Schmitz iš Vokietijos teatro asociacijos pasiūlė sudaryti paktą tarp rėmėjų, finansavimo agentūrų ir teatro vadovybės, kad būtų užtikrintas planavimo saugumas. Ši iniciatyva galėtų tapti ilgalaikio Vokietijos teatro stabilumo ir kūrybinio vystymosi pagrindu.
Politikoje kalbama ir apie būtinas renovacijos priemones. Getingenas jau užsitikrino du milijonus eurų neatidėliotiniems techninės priežiūros darbams, o dar devynis milijonus eurų – pirmajam renovacijos etapui, remiamam federalinių fondų. Tai rodo, kad Vokiečių teatras yra ne tik svarbi kultūros vieta, bet ir vertingas paveldas, kurį būtina išsaugoti.
Nors istorijos nuotrupos rodo Hilperto palikimą, pastebima ir nenuilstanti energija bei naujoviška jėga teatre. Todėl Deutsches Theatre Göttingen išlieka ne tik atminimo vieta, bet ir kūrybine ateities erdve, kuri žavi žmones Getingene ir už jos ribų. Matinė buvo šventinė akimirka, kuri puikiai pabrėžė neatsiejamą teatro praeities, dabarties ir ateities ryšį.