Namų gaminių ekologiškumas: iliuzija ar realybė?

Namų gaminių ekologiškumas: iliuzija ar realybė?

Ar žinojote, kad maisto suvokimas dažnai gali būti apgaulingas? Dabartinė Getingeno universiteto apklausa aiškiai rodo, kad daugelis vartotojų pervertina buitinių gaminių ekologiškumą. Tyrimas žurnaleMaisto kokybė ir pirmenybėbuvo paskelbtas, apklausta apie 1000 žmonių apie ekologinę paprikų, obuolių ir jautienos pusiausvyrą iš Vokietijos, taip pat iš ES ir ne ES šalių. Nustatyta, kad importuotas maistas dažnai laikomas kenksmingesniu aplinkai, nors gali būti ir priešingai. Gabotas praneša, kad daugelis vartotojų negali teisingai įvertinti tikrojo maisto ekologinio poveikio.

Pažvelgus į duomenis matyti, kad daugelis buitinių gaminių priskiriami aplinkai nekenksmingiems produktams, tačiau tai gali būti klaidinanti. Pavyzdžiui, paprikos iš Ispanijos, augančios nešildomuose šiltnamiuose, dažnai suvokiamos kaip mažiau ekologiškos nei vokiškos veislės. Tiesą sakant, ispaniškos paprikos gali būti ekologiškesnės, nes joms šildyti reikia mažiau iškastinio kuro, o vokiškos paprikos gaunamos iš šildomų sistemų. Tai parodo, kokia svarbi tikslesnė informacija apie kilmę ir aplinkosaugos ženklus, kad mūsų vartojimas būtų tvaresnis.

Skirtingi suvokimai, kitokia realybė

Vartotojai Vokietijoje dažnai mano, kad vietinio maisto ekologinė pusiausvyra yra geresnė. Getingeno Georg-August universiteto mokslininkai savo tyrime aiškiai parodė, kad importuotas maistas daugeliu atvejų yra ekologiškesnis. Poveikio aplinkai vertinimas rodo: vokiškų paprikų vertė siekia 32,7, ispaniškų – 49,5, o marokietiškų – net 55,1. Kalbant apie obuolius, vokiečiai vietinius produktus vertina 23,7, o obuolius iš Čilės – 59,5. Panašius modelius galima pastebėti ir jautienoje. Skaičiai aiškiai rodo, kad tvariems sprendimams priimti vien kilmės nepakanka.

Ekonomikos institutas pabrėžia, kad jautienos CO₂ emisija gali būti iki 40 kartų didesnė nei kitų baltymų šaltinių. Tai iliustruoja didžiulį ekologinį pėdsaką, kurį dažnai palieka mūsų mityba. Todėl vartotojai, priimdami sprendimus dėl pirkimo, turėtų grįsti ne tik produktų kilme, bet ir žinoti apie faktinį poveikį aplinkai ir klimatui.

Reikia didesnio skaidrumo

Dabartinė apklausa taip pat rodo, kad daugelis respondentų nėra pakankamai informuoti, kad priimtų pagrįstus pirkimo sprendimus. Tyrėjai perspėja, kad transporto poveikis dažnai yra pervertinamas ir kad tarptautinė prekyba nėra savaime kenksminga aplinkai. Aiškesnis produktų ženklinimas yra labai svarbus siekiant padėti vartotojams geriau suprasti tikrąjį poveikį aplinkai. Tyrimai ir žinios todėl rekomenduoja, kad kilmės nuorodos būtų vertinamos kartu su kita informacija, pvz., aplinkosaugos etiketėmis, kad būtų skatinami tvarūs pirkimo sprendimai.

Galiausiai vienas dalykas lieka aiškus: verta žengti žingsnį atgal ir suabejoti savo apsipirkimo įpročiais. Žinodami, iš kur gaunamas maistas ir kaip jis gaminamas, galėtume apsaugoti ne tik mūsų skonio receptorius, bet ir aplinką. Eikime prie to!