WWF skelbia pavojaus signalą: Vokietijai gresia katastrofiški miškų gaisrai!

WWF skelbia pavojaus signalą: Vokietijai gresia katastrofiški miškų gaisrai!

Vokietijoje miškai yra nerimą keliančios būklės. WWF skubiai perspėja apie didėjančią miškų gaisrų riziką, kurią didina visuotinis atšilimas ir besikeičiančios klimato sąlygos. Garsiai evangelisch.de Vien 2023 metais Vokietijoje išdegė 1240 hektarų miško – tai 157% ilgalaikio vidurkio. Pagrindiniai šios plėtros veiksniai yra itin karšti ir sausi 2018, 2019 ir 2022 metai, kai kiekvienu atveju išdegė per 2000 hektarų miško.

Ypač nukentėjo Brandenburgas, kur sausas dirvožemis ir didelė dalis labai degių pušynų (69 %) labai padidina miškų gaisrų riziką. Tačiau panašią riziką galima nustatyti ir gretimuose regionuose, tokiuose kaip Meklenburgas-Vakarų Pomeranija, Žemutinė Saksonija, Saksonija-Anhaltas, Saksonija, Bavarija, Badenas-Viurtembergas, Tiuringija ir kai kuriose Heseno regiono dalyse.

Kvietimas keistis

WWF ragina iš esmės keisti miškų politiką, siekiant geriau apsaugoti miškus. Beveik natūralūs mišrūs lapuočių miškai yra žymiai atsparesni gaisrams, palyginti su grynais spygliuočių miškais. Tik apie 4 % miškų gaisrų yra natūralios kilmės, dauguma jų kyla dėl žmonių priežasčių, pavyzdžiui, padegimo ar aplaidumo.

Buvusios karinio mokymo zonos kelia dar vieną problemą. Ten senieji ginklai gali žymiai apsunkinti gaisrų gesinimą. Miškų gaisrų ekspertas Michaelas Herrmannas pabrėžia, kad būtina skubiai didinti miškų gaisrų prevenciją ir kurti atsparius kraštovaizdžius. Aukšta temperatūra ir pavojingos oro sąlygos pagal 30-30-30 taisyklę (temperatūra virš 30 laipsnių, drėgmė žemiau 30%, vėjo greitis didesnis nei 30 km/h) dar labiau padidina pavojų.

Herrmann teigimu, miškų praradimas dėl gaisro gali būti nuolatinis, ypač klimato kaitos laikais. Tai reiškia ne tik ekologinį nuostolį, bet ir atsakomybės už ateities kartas nesėkmę.

Gyventojų vaidmuo

Miško lankytojams patariama imtis ypatingų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta gaisrų. Tai ypač svarbu, ypač todėl, kad žmonės yra pagrindinė daugelio gaisrų priežastis. Todėl, siekiant skubiai pakeisti miškų politiką, būtina keistis apsaugos strategijomis.

Apibendrinant galima teigti, kad gamta ir mes, kaip visuomenė, privalome ieškoti naujų požiūrių. Šiuo metu, kai dega ne tik miškai, bet ir mūsų atsakomybė, neišvengsime tyrinėti naujų sprendimų ir juos įgyvendinti.

Yra daug iniciatyvų ir renginių, skirtų plačiajai visuomenei, kviečiančių aktyviai dalyvauti saugant vietos miškus. Kiekvienas gali atlikti savo darbą, nesvarbu, ar tai būtų švietimas, savanoriškas darbas ar tiesiog didesnis supratimas apie gamtą.