87 metai po Kristallnacht: žydai bijo dėl savo saugumo

87 metai po Kristallnacht: žydai bijo dėl savo saugumo

Šiandien, 2025 m. lapkričio 9 d., prisimename prieš 87 metus įvykusio baisaus pogromo „Kristallnacht“ aukas. Tą dieną Vokietijoje degė sinagogos, sunaikinusios gyvybes ir palikusios randus, kurie jaučiami ir šiandien. Vidaus reikalų ministrė Sabine Sütterlin-Waack (CDU) neseniai paskelbtame pareiškime išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinės baimės, kurią jaučia daugelis žydų žmonių. Šios baimės rodo, kad žydai bendrapiliečiai Vokietijoje nesinaudoja laisve, kuria naudojasi kiti piliečiai. Sütterlin-Waack pabrėžia: „Turime padaryti viską, ką galime, kad žydai jaustųsi saugūs“.

Kristalo naktis, taip pat žinomas kaip Kristallnacht, yra vienas iš baisiausių antisemitinio persekiojimo laikotarpių Vokietijoje. 1938 m. lapkričio 9 ir 10 d. kilo plačios riaušės, kurių metu nacionalsocialistų kariuomenė, taip pat daugybė civilių vokiečių, žiauriai užpuolė žydų parduotuves ir įstaigas. Buvo sugriauta daugiau nei 1 400 sinagogų ir žuvo mažiausiai 91 žmogus, o maždaug 30 000 žydų vyrų buvo suimti ir deportuoti į koncentracijos stovyklas. Šis įvykis, kurį sukėlė vokiečių diplomato Ernsto vom Rath nužudymas, buvo Holokausto, dėl kurio bus nužudyti šeši milijonai žydų, pirmtakas. Ši naktis istorijoje vertinama kaip lūžio taškas, padalijęs visuomenę tarp moralinių veiksmų ir aklo paklusnumo, kol pasaulis stebėjo, o dažnai ir tik žiūrėjo.

Įžvalga į dabartį

Tačiau net ir šiandien pavojus tebėra daugelio žydų protuose. Kaip pabrėžia Sütterlin-Waack, ypač Šlėzvige-Holšteine, šiuo metu nėra jokios konkrečios grėsmės žydų institucijoms. Nepaisant to, ji palaiko glaudžius ryšius su žydų bendruomenėmis, kad galėtų pritaikyti policijos priemones ir padidinti saugumo jausmą. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, akivaizdu, kad Vokietijos žydų bendruomenės gali atsigręžti į šimtmečius trunkančią istoriją, apimančią ir klestėjimo laikotarpius, ir tragiškus lūžio momentus.

Žydų istorija Vokietijos žemėje siekia 321 metus. Per šimtmečius susiformavo gyvybinga žydų kultūra, kuri tęsėsi iki XX a. Švietimas paskatino politinę žydų emancipaciją, net jei jų istorija buvo stipriai paženklinta atskirties, neapykantos ir smurto. 1933 m. į valdžią atėjus nacionalsocialistams, žydai patyrė precedento neturinčią naikinimo politiką. Po karo žydų gyvenimas pamažu buvo atstatytas. Dešimtajame dešimtmetyje iš buvusios Sovietų Sąjungos atvykus žydams, Vokietijos žydų bendruomenė išgyveno naują pakilimą. Šiandien Vokietija yra viena iš šalių, turinti trečią pagal dydį žydų bendruomenę Europoje.

Prisimenant ir paminint

Šiandieninės Atminimo dienos proga daugelyje miestų vyksta atminimo renginiai. Gunterio Demnigo suklupimo akmenys įamžino nacionalsocializmo ir žydų gyvybės sunaikinimo aukas. Šios nedidelės akmens plokštės, klojamos priešais nacių režimo aukų namus, yra simbolis, kurio negalima pamiršti. Įvairiuose miestuose taip pat organizuojamos valymo akcijos, skirtos sinagogoms ir žydų memorialams valyti bei atminimo vietai sukurti, ypač tuo metu, kai antisemitizmas ir toliau vėl plinta.

1994 m. kovo mėn. Liubeko sinagogoje įvykdytas padegimas yra dar vienas iššūkių, su kuriais šiandien susiduria žydų gyvenimas, pavyzdys. Kelias į laisvę ir saugumą daugeliui Vokietijos žydų tebėra sudėtingas. Tačiau mes ir toliau dirbsime iš visų jėgų siekdami pagarbaus ir taikaus sambūvio, kuriam ir ateityje turime skirti tinkamą dėmesį.