Menkių ir silkių žvejybos sustojimas: mokslininkai skambina pavojaus varpais!

Menkių ir silkių žvejybos sustojimas: mokslininkai skambina pavojaus varpais!

Pirmadienį ES žuvininkystės ministrų laukia svarbus sprendimas, galintis paveikti menkių ir silkių likimą Baltijos jūroje. Raineris Froese'as, žinomas mokslininkas iš Geomaro Helmholtzo centro, ragina visapusiškai uždrausti šių dviejų rūšių žvejybą. Jis mano, kad jie turėtų likti nuo tinklo bent metus (idealiu atveju dvejus ar trejus metus), kad atsigautų ir apsaugotų jūrų buveines. stern.de praneša, kad...

Situacija kelia nerimą: silkės ir menkės Baltijos jūroje yra labai nyksta, o verslinė šių rūšių žvejyba faktiškai sustojo. Specialistai baiminasi, kad pasiekėme verslinės žvejybos Baltijos jūroje pabaigą. To priežastys slypi per daug metų trunkančioje žvejyboje ir klimato kaitos padariniuose. [ARD medijos biblioteka rodo, kad…](https://www.ardmediathek.de/video/gut-zu-wissen/leere-meere-die-laufen-von-ueberfischung-und-klimaw andel/br/Y3JpZDovL2JyLmRlL2Jyb2FkY2FzdC9XT046MzE1NDEzNDU5ODEzX0YyMDIyV08wMDQ3MzRBMDpjaGFubmVsXzI4MTA3)

Perteklinės žvejybos pasekmės

Froese ypač kritikuoja žvejybos praktiką, kai žuvys gaudomos prieš veisimąsi ir tuo pačiu metu sunaikinamos maitinimosi ir neršto vietas naudojant dugninius tralus. Be to, perteklinis vandenų tręšimas sukelia deguonies trūkumą, o tai dar labiau kelia pavojų žuvų buveinėms. ES Komisija jau pasiūlė palikti galioti esamus neišvengiamos menkių ir vakarinės Baltijos silkės priegaudos apribojimus, tačiau mažinant maksimalius kiekius.

Tačiau ne visi mano, kad priemonių pakanka. Christopheris Zimmermannas iš Thünen instituto perspėja, kad silkių žvejybos nutraukimas būtų vertinamas kaip „didžiulė katastrofa“, nes žvejai iš kitų rūšių, pavyzdžiui, jūrinių ir plekšnių, uždirbtų tik nedaug pajamų. Būdamas Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) narys, jis pataria ES Komisijai nustatant didžiausius sugavimo kiekius.

Bendrosios žuvininkystės politikos direktyvos

ES yra įsipareigojusi tvariai valdyti žuvų išteklius, taikydama Bendrąją žuvininkystės politiką (BŽP). Čia pagrindinis dėmesys skiriamas perteklinių išteklių atkūrimui. BŽP nustatyti griežti reikalavimai ne tik apsaugoti žuvų išteklius, bet ir skatinti konkurencingą žvejybos pramonę bei stabilizuoti žuvininkystės produktų rinkas. BMELH praneša, kad...

2019 metais įsigaliojo iškrovimo reikalavimas, nurodantis, kad turi būti iškraunamos visos reguliuojamos žuvų rūšys – įskaitant ir per mažo dydžio gyvūnus bei priegaudą. Kasmetinis didžiausias sužvejotų žuvų kiekio nustatymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis ir yra skirtas užtikrinti, kad valdymas išliktų tvarus. Didesnis likusių Šiaurės jūros išteklių naudojimas rodo tam tikrą viltį, nes menkės ten pamažu grįžta. Tačiau čia taip pat yra iššūkių, nes vandenynų atšilimas stumia žuvų rūšis toliau į šiaurę.

Menkių ir silkių likimas kabo ant plauko, o ar ES ministrai priims teisingus sprendimus, siekdami apsaugoti išteklius, dar reikia pamatyti. Tačiau viena aišku: norint išsaugoti Baltijos jūros rūsių sienas ateities kartoms, būtina permąstyti žvejybą.