Karin Prien: Giminės dingo – tamsus likimas!

Karin Prien: Giminės dingo – tamsus likimas!

Šiuo metu vykstančiose diskusijose apie migraciją ir geopolitinius iššūkius Šlėzvigo-Holšteino švietimo ministrė Karin Prien stipriai kalba apie savo patirtį. Viename interviu ji paaiškina, kad jos gimtinėje liko tik vienas giminaitis, o kiti giminaičiai arba „žuvo, arba emigravo“. Šis asmeninis ryšys iliustruoja migracijos ir konfliktų poveikį daugelio žmonių gyvenimui, kaip rodo diskusija apie migracijos politiką Vokietijoje. Prienas visuomenės suvokimui apie tokių likimų tragiškumą suteikia žmogišką dimensiją, kuri dažnai prarandama politinėse diskusijose. Informacijos apie tai galite rasti Spiegel straipsnyje.

Prieno pareiškimų kontekstas ypač aktualus, nes Vokietija pastaraisiais metais susidūrė su įvairiais migracijos politikos iššūkiais. Körber fondo ataskaita atskleidžia, kad dauguma gyventojų karą Ukrainoje laiko didžiausiu užsienio politikos iššūkiu. 2023 metų rugsėjį 45 procentai respondentų teigė, kad karas Ukrainoje buvo pagrindinė problema, o migraciją kaip aktualią problemą įvardijo tik 31 procentas. Šie skaičiai rodo didėjantį susirūpinimą dėl geopolitinės padėties, tačiau daugeliui Vokietijos gyventojų migracijos problema išlieka aktuali.

Migracija kaip socialinė problema

Migracija daugelį metų buvo viešųjų diskusijų objektas ir dėl įvairių krizių, tokių kaip pilietinis karas Sirijoje, pasiekė naujus matmenis. Nuo 2015 m. Vokietija priėmė daugiau nei milijoną pabėgėlių, o prieglobsčio prašymų skaičius 2024 m., neįskaitant Ukrainos, buvo apie 251 000. Didelis maždaug 29 procentų nuosmukis, palyginti su praėjusiais metais, rodo dinamišką šios problemos pobūdį. Rezultatas – suaktyvėjusios diskusijos apie prieglobsčio ir migracijos politiką, ypač po išpuolių Manheime ir Solingene, kurie ne tik daro įtaką politikai, bet ir reikšmingai formuoja žmonių balsavimo elgseną Vokietijoje.

Politinis kraštovaizdis keičiasi: Alternatyva Vokietijai (AfD) Tiuringijos ir Saksonijos valstijų rinkimuose surinko daugiau nei 30 proc., o per kitus federalinius rinkimus gali pasiekti iki 20,8 proc. Apklausa rodo, kad 77 procentai respondentų reikalauja pakeisti migracijos politiką, o daugiau nei 90 procentų AfD ir BSW šalininkų pasisako už naują prieglobsčio politiką, o 65 procentai SPD šalininkų laikosi panašios nuomonės. Šie įvykiai paskatino federalinę vyriausybę reaguoti padidindama deportacijas ir griežtindama sienų kontrolę.

Visuomenės nuomonė ir ateities iššūkiai

Priimdami pabėgėlius, gyventojai vis dažniau atsiduria ties savo galimybių ribomis. Atsižvelgiant į šią situaciją, statistika kalba pati už save: apie 32 procentai apklaustųjų mano, kad daugiau atmestų prieglobsčio prašytojų galėtų būti deportuota. Tuo pat metu savivaldybės reikalauja paramos, nes daugelis priėmimo įstaigų yra perkrautos. Spaudimas auga, o vyriausybė turi reaguoti į žmonių susirūpinimą ir rasti humanišką sprendimą migrantams.

ES taip pat apsisprendė dėl naujų prieglobsčio taisyklių 2023 metais, kurios numato, kad mažai tikisi pasilikti žmonės bus atmesti prie išorės sienų. Taip norima padėti šalims, kuriose daug pabėgėlių, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai, atsikratyti per didelės naštos. Tebėra labai svarbu rasti europinius sprendimus, kaip elgtis su pabėgėliais, siekiant nuraminti visuomenės nuomonę ir sukurti bendrą supratimą apie iššūkius.

Apibendrinant galima teigti, kad Karin Prien istorija yra ne tik asmeninis likimas, bet ir atspindi tendencijas visoje visuomenėje. Migracija ir integracija tebėra svarbios problemos Vokietijoje, o politikai turi rasti pusiausvyrą, kuri rimtai atsižvelgtų ir į humanitarinius aspektus, ir į gyventojų rūpesčius. Ateityje diskusijos apie migraciją taps dar intensyvesnės; juk iš mūsų reikalaujama ginti ir žmogiškumą, ir nacionalinius interesus. Kad ši jautri sritis būtų teisinga, politika turėtų daugiau dėmesio skirti dialogui su piliečiais.