Pavojus! Taip išvengsite baisaus buksmedžio gręžinio!

Pavojus! Taip išvengsite baisaus buksmedžio gręžinio!

Iš Rytų Azijos kilęs klastingas sodo kenkėjas – buksmedžių grąžta – vis dažniau kelia problemų sodininkams mėgėjams Šiaurės Vokietijoje. Garsiai Merkurijus Šis baisus kenkėjas nuolat plinta iš pietų į šiaurinę Vokietiją ir dažnai jį nepastebimai pritraukia priežiūros klaidos. Buksmedžio vikšrai gali padaryti didelę žalą buksmedžiams, o tai kelia susirūpinimą daugeliui sodininkų.

Kokie yra pagrindiniai trūkumai, galintys sukelti užkrėtimą? Daugiausia dėmesio skiriama šešioms priežiūros klaidoms, kurių sodininkai tikrai turėtų vengti: netinkama vieta (per daug saulės ir per mažai šešėlio), nereguliarus laistymas, netinkamas tręšimas, netinkamas pjovimo laikas, reguliarių patikrinimų neatlikimas ir taip pat netinkama oro cirkuliacija. Visoms klaidoms būdinga galimybė tik dar labiau paskatinti buksmedžio kandį.

Kenkėjai ir jų savybės

Bet kaip iš tikrųjų atrodo buksmedžio kandis? Vikšrai iš pradžių yra šviesiai žali ir turi juodų taškelių, todėl ant buksmedžio lapų jie beveik nesimato. Senstant jie tamsėja ir atsiranda pastebimų dryžių. Šie baisūs vikšrai gali užaugti iki 4 cm ilgio ir žiauriai maitinasi.

Susirūpinimą kelia ne tik vikšrų užkrėtimas. Jei anksti aptinkama, žala pasirodo kaip mažos skylutės lapuose, kurios gali greitai išsivystyti į didesnes maitinimosi vietas. Blogiausiu atveju netgi kyla pavojus, kad augalas visiškai numirs. Todėl labai svarbu anksti nustatyti žalą, kad su ja būtų veiksmingai kovojama Sodo akademijos paaiškino.

Natūralūs priešai ir kontrolės metodai

Natūralūs buksmedžio grąžų priešai yra žvirbliai, zylės ir vapsvos, kurios mėgsta ėsti lervas. Siekiant palaikyti naudingus vabzdžius, soduose turėtų būti įrengtos naudingiems vabzdžiams nekenksmingos vietos. Biologiniai kontrolės metodai, tokie kaip Bacillus thuringiensis (Bt) arba neem aliejus, yra veiksmingi sprendimai natūraliai kovoti su vikšrais.

Be biologinių veiksnių, yra ir cheminių kontrolės metodų, įskaitant patvirtintus insekticidus, tokius kaip piretroidai ir neonikotinoidai. Perspektyvūs naudojimo laikotarpiai yra pavasaris vikšrų aktyvumo pradžioje, vasara piko metu ir ruduo galutiniam naudojimui. Tačiau būkite atsargūs – cheminių medžiagų naudojimas kelia pavojų netiksliniams organizmams ir gali sukelti atsparumo vystymąsi.

Praktiniai patarimai sodininkams

Norėdami išvengti užkrėtimo, sodininkai turėtų atkreipti dėmesį į tinkamos vietos pasirinkimą. Idealiai tinka saulėta arba dalinai pavėsinga vieta su gerai nusausintu dirvožemiu. Reguliarus buksmedžių patikrinimas, ar nėra užkrėtimo požymių, ir feromoninių spąstų naudojimas taip pat gali padėti laiku nustatyti kenkėją. Paukščių apsigyvenimas ir vapsvų tolerancija sode taip pat palaiko natūralią kontrolę.

Neabejotinai yra keletas prevencinių priemonių, kurias kiekvienas mėgėjas sodininkas gali integruoti į savo priežiūrą: tai reguliarus užkrėtimo požymių patikrinimas, patikrinimas perkant augalus ir ankstyvas vikšrų bei voratinklių pašalinimas. Jei pasirinksite ir alternatyvius augalus, kurių nepuola buksmedžio kandis, galite šiek tiek sutaupyti savo sodo idilės vietiniai augalai.de užrašai.

Galiausiai, norint susidoroti su buksmedžio gręžtuvu, reikia turėti tinkamų žinių ir iniciatyvaus požiūrio. Tinkamai prižiūrint ir taikant tinkamas priemones, sodininkai vis tiek gali mėgautis savo buksmedžiu visa savo šlove.