Vokietija išgyvena krizę: istorikas ragina imtis skubių reformų!

Vokietija išgyvena krizę: istorikas ragina imtis skubių reformų!

Šiuo metu Vokietijoje neabejotina krizė. Vokiečių ir britų istorikas prof. dr. Frankas Trentmannas įdėmiai pažvelgė į situaciją ir pateikia svarbių analizių bei peno apmąstymams savo naujoje knygoje „Užblokuota respublika“. Pasak ARD Mediathek, jis aptaria iššūkius, su kuriais susiduria Vokietijos demokratija, interviu su moderatore Bettina Tietjen. „Raudonoje sofoje“ nagrinėjamos sprogstamosios temos, įskaitant populizmą, migraciją ir ekonomiką. Pokalbį sukūrė Miriam Rumohr, vadovaujama Stephanie Barrenberg.

Trentmannas pabrėžia, kad dabartiniai sunkumai yra ne didžiuliai, o rimti. Jis ragina imtis daugiau drąsos reformoms, pasitikėjimo ir pragmatiškumo. „Perorientuoti reiškia permąstyti“ – ši mintis eina kaip bendra gija per jo argumentus. Savo knygoje istorikas analizuoja, kaip Vokietija atsidūrė šioje sudėtingoje situacijoje, išryškina demokratijos stipriąsias ir silpnąsias puses bei vokiškąją atminimo kultūrą. Visų pirma visuomenės senėjimas ir migracija yra pagrindinės problemos, į kurias reikia atidžiau pažvelgti, norint rasti sprendimus (Fischer Verlage).

Suskaldyta visuomenė

Dabartinė Körber fondo apklausa yra įdomi, nes ji rodo, kad pasitikėjimas politika pastebimai mažėja. Daugiau nei 60 procentų apklaustųjų norėtų, kad politikai turėtų daugiau galios ir noro reikštis, o tai rodo didėjantį gyventojų nepasitenkinimą. Daugelis žmonių ragina federalinei vyriausybei suteikti daugiau veiksmų krizinėse situacijose. Tačiau dauguma, 61 procentas, griežtai atmeta bet kokį vykdomosios valdžios galių išplėtimą be parlamento pritarimo.

Susirūpinimas dėl demokratijos atsispindi ir dabartinėse diskusijose apie federalinės vyriausybės gebėjimą veikti. Daugiau nei 69 procentai apklausos dalyvių mano, kad populizmas kelia grėsmę mūsų demokratinėms struktūroms. Skirtumas tarp amžiaus grupių yra ryškus: 74 procentai vyresnio amžiaus piliečių populizmą suvokia kaip grėsmę, o jaunesnio – tik 60 procentų. Regioninė perspektyva taip pat jaudinanti, nes nors 70 procentų Vakarų vokiečių populizmą mato kaip pavojų, Rytuose – tik 64 procentai.

Gerovė per pragmatizmą

Trentmannas įsitikinęs, kad Vokietija gali pasiekti daugiau, nei mano. Istoriniuose savo knygos apmąstymuose jis siūlo tarptautinius palyginimus ir parodo, kaip socialinis susiskaldymas, ypač iškraipyti vaizdai Rytų ir Vakarų Vokietijoje, prisideda prie poliarizacijos. Jis perspėja, kad norint rasti bendrų sprendimų būtina permąstyti ir parodo galimus sprendimus, kuriems reikia ne tik drąsos, bet ir noro reformuotis.

Vokietija atsidūrė kryžkelėje, o politinius sprendimus priimantys asmenys ir kiekvienas pilietis turi nustatyti ateities kursą. Prof. dr. Frank Trentmann žinutė, kurią moderavo Bettina Tietjen, skatina žmones aktyviai dalyvauti permąstyme, kad demokratija galėtų atlaikyti dabarties iššūkius.