Hamburgas išdrįsta pradėti iš naujo: skolų stabdys atpalaiduoja investicijas!
Hamburgas planuoja konstitucinius pakeitimus, kad atlaisvintų skolų stabdį, kad būtų skatinamos investicijos į švietimą ir infrastruktūrą.

Hamburgas išdrįsta pradėti iš naujo: skolų stabdys atpalaiduoja investicijas!
Trečiadienį Hamburge žengtas reikšmingas žingsnis mažinant skolų stabdį. Hamburgo pilietybė per pirmąjį svarstymą balsavo už konstitucijos pataisą, kuri leis federalinei žemei išplėsti metinę struktūrinę naujų skolų apimtį iki 0,35 procento Vokietijos BVP. Už šį pasiūlymą balsavo 104, o prieš balsavo tik 10 parlamentarų. Pritarimas sulaukė ne tik raudonai žalios koalicijos, bet ir CDU bei kairiųjų. Tik AfD tokį sprendimą atmetė. Šiuo sprendimu buvo pasiekta reikiama dviejų trečdalių dauguma Konstitucijos pataisai, dėl kurios liepos 16 d. bus vėl balsuojama per antrąjį svarstymą, kaip NDR.
Planuojami pakeitimai leis Hamburgui tikslingai išnaudoti esamas finansines galimybes investicijoms. Finansų senatorius Andreasas Dresselis (SPD) džiaugėsi pasiektu sutarimu ir pabrėžė, kad dėl naujų galimybių kasmet bus skirta iki 400 mln. eurų investicijoms į mokslinius tyrimus, švietimą ir technologijų perdavimą. Be to, dvylikos metų laikotarpiu kasmet bus skirta 220 milijonų eurų, kurie bus gauti iš 100 milijardų eurų specialaus fondo. Dressel nori užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos protingai.
Bendras tikslas
Susitarimas dėl skolų stabdžio palengvinimo nėra atsitiktinumas. Ši priemonė tapo būtina po to, kai kovo pabaigoje Vokietijos Bundestagas nusprendė pakeisti pagrindinį įstatymą. Šis pakeitimas įgalina federalines žemes kasmet imti struktūrinį skolinimąsi nepaisant bendros ekonominės padėties, o tai Hamburgui labai svarbu. Hamburgo meras kartu su CDU, SPD ir žaliųjų frakcijomis leido suprasti, kad investicijos neturėtų būti naudojamos trumpalaikėms vartojimo priemonėms, o turi formuoti miesto ateitį. CDU Hamburgas.
„Turėdami reikiamą taisyklių aiškumą, mes taip pat užtikrinsime Hamburgo finansines galimybes veikti“, – sakė Thilo Kleibaueris (CDU). Milanas Peinas (SPD) pridūrė, kad infrastruktūros plėtra ateinančiais metais bus itin svarbi. Šiame kontekste Green Dennis Paustian-Döscher pabrėžė, kaip svarbu, kad klimato apsauga ir švietimas būtų investicijų centre. „Turime rasti pusiausvyrą tarp būtinų investicijų ir finansinės atsakomybės“, – sakė Paustian-Döscher.
Žvilgsnis į ateitį
Diskusija apie skolų stabdį sukėlė daug bangų politiniame kraštovaizdyje. Kritikai mėgsta juos laikyti investicijų stabdžiu tuo metu, kai būtinos didžiulės investicijos į viešąją infrastruktūrą. Mokslininkai, tokie kaip prof. dr. Salvatore Barbaro, pabrėžia, kad pastaraisiais metais skolų stabdis taip pat turėjo abejotiną poveikį. Įvedimas nesukėlė pastebimo investicijų padidėjimo, palyginti su Europos vidurkiu. Be to, kilo tam tikras skepticizmas dėl teigiamo šių apribojimų poveikio viešajam sektoriui, kaip antai Vyriausybės tyrimų ataskaita pateikiamas.
Vykdydamas būsimą reformą, Hamburgas turi galimybę nustatyti į ateitį orientuotos finansinės strategijos kursą. Jei sprendimas bus patvirtintas per antrąjį svarstymą liepos 16 d., tai bus svarbus miesto ir jo finansinės galios įvykis ateinančiais metais. Miestiečiai gali tikėtis, kad šis žingsnis ne tik suteiks galimybių skolintis, bet ir suteiks naują postūmį reikalingoms investicijoms bei naujovėms Hanzos mieste.