Karščio banga užklupo Hamburgą: BUND ragina įgyvendinti ekologišką kempinę!

Karščio banga užklupo Hamburgą: BUND ragina įgyvendinti ekologišką kempinę!

Karščio banga tvirtai suvaldo Hamburgą, o temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Šiuo tvankiu karščiu vis labiau raginama sukurti prie klimato sąlygų pritaikytą „kempinių miestą“, kuris palengvintų miesto klimatą. BUND Hamburgas dabar energingai ragina įgyvendinti šią koncepciją, kuri mieste numato mažiau betono ir daugiau gamtos. Sabine Sommer, BUND Hamburg pirmininkė, skubiai perspėja, kad klimato krizės nebegalima ignoruoti. Ji pabrėžia, kad padaugėjo ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip nuolatinės karščio bangos ir sausros, ir ragina persvarstyti miestų planavimą.

Kaip rodo BUND Hamburgo ataskaitos, 2025 m. kovo mėn. buvo vienas sausiausių mėnesių nuo 1881 m., kai iškrito tik penktadalis įprastai numatomo kritulių kiekio. Be to, 2018 ir 2019 metais 89 vandens telkiniai Hamburge buvo arba visiškai išdžiūvę, arba vandens buvo tik minimalus. Šie nerimą keliantys pokyčiai rodo, kad miesto infrastruktūrą reikia skubiai pritaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Sponge City kaip sprendimas

Kempinės miesto koncepcijos tikslas – kaupti lietaus vandenį ir jį protingai panaudoti natūraliai plėtojant miestus. Norint suvaldyti klimato kaitą, reikia daugybės priemonių: daugiau gatvės medžių, žalių stogų ir neuždarytų aikščių – tai tik keletas pasiūlymų. Tikslas aiškus: geresnė žalia ir mėlyna infrastruktūra, kad atlaikytų drastišką karštį ir smarkias liūtis.

Medžių nauda neabejotina. Jie sumažina temperatūrą iki 3 laipsnių, kasdien išgarina iki 400 litrų vandens ir prisideda prie CO₂ saugojimo ir deguonies gamybos. BUND aktyviai remia atsegimo ir žalinimo projektus kaip „Abplastern“ tinklo dalį, o atėjo laikas ir piliečiams atlikti savo vaidmenį. Kiekvienas gali prisidėti prie miesto klimato gerinimo atlikdamas nedidelius pakeitimus, pvz., išardydamas važiuojamąsias dalis ar priekinius sodus.

Svarbūs projektai ir galimi pavojai

Diskusija apie kempinių miestą kyla kritiniu metu. Dabartiniai dideli projektai, tokie kaip A26 East arba plėtra Oberbillwerder ir Wilden Wald, kelia grėsmę vertingoms gamtos vietovėms. Tai kelia didelį pavojų ir taip užterštai miesto aplinkai. Įspėjimai aiškūs: ar tikrai taip reikia, ar galima permąstyti išgelbėti nykstančias teritorijas?

Federalinė vyriausybė jau nagrinėjo Vokietijos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją (DAS), siekdama sukurti politinę prisitaikymo sistemą. Šis miesto vandens valdymo metodas yra labai svarbus skatinant aktyvius miesto plėtros pokyčius, atitinkančius klimato kaitos poreikius. Daugelis miestų jau kuria žaliąją infrastruktūrą, yra įvairių strategijų, kaip tinkamai valdyti lietaus nuotekas miesto teritorijose.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Hamburgas yra pasirengęs imtis pokyčių, kad galėtų įveikti klimato krizės iššūkius. Miestas ir jo gyventojai turi pripažinti kempinės miesto potencialą ir jį tvariai įgyvendinti. Belieka tikėtis, kad šios idėjos ne tik popieriuje, bet ir netrukus taps realybe.

Daugiau informacijos apie kempinių miesto koncepciją ir mieste vykstančias iniciatyvas susidomėjusieji gali paskaityti čia: BUND Hamburgas ir Federalinė aplinkos agentūra.