Tvari energija: naujas projektas atliekas paverčia žaliuoju metanoliu!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. spalio 29 d. Anklame prasidės du tvaraus biogeninių likučių naudojimo projektai, finansuojami BMFTR. Tikslas: žalias metanolis.

Am 29.10.2025 starten in Anklam zwei Projekte zur nachhaltigen Nutzung biogener Rückstände, gefördert vom BMFTR. Ziel: grünes Methanol.
2025 m. spalio 29 d. Anklame prasidės du tvaraus biogeninių likučių naudojimo projektai, finansuojami BMFTR. Tikslas: žalias metanolis.

Tvari energija: naujas projektas atliekas paverčia žaliuoju metanoliu!

Kas vyksta tvarių technologijų pasaulyje? Šiandien, 2025 m. spalio 29 d., yra įdomių naujienų iš tyrimų kraštovaizdžio. Buvo pradėti du inovatyvūs biogeninių likučių tausojančio naudojimo projektai, kurie yra ne tik draugiški aplinkai, bet ir gali sukelti revoliuciją energijos gamyboje Vokietijoje. Garsiai idw internete Šiuos projektus finansuoja Federalinė tyrimų, technologijų ir kosmoso ministerija (BMFTR) pagal programą „WE! – Inovacijos ir struktūriniai pokyčiai“.

Akcentas – Vokietijos biomasės tyrimų centro (DBFZ) koordinuojamas projektas „Likučių džiovinimas“, finansuojamas beveik 514 000 eurų. Tikslas – efektyviai nusausinti, išdžiovinti ir suspausti fermentacijos likučius, gaunamus iš biodujų gamyklų. Šis procesas žada mažai naudojamus biogeninius likučius paversti aukštos kokybės cheminiais energijos šaltiniais, tokiais kaip žalias metanolis. Šis metanolis laikomas perspektyviu kuru, ypač laivybai, ir Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos regioną galėtų laikyti svarbia gamybos vieta.

Dėmesio centre – technologinės naujovės

Antrajam projektui „Likučių dujinimas“ vadovauja TU Bergakademie Freiberg ir jam skiriama beveik 1 300 000 eurų finansavimas. Kalbama apie naujai sukurto kuro dujinimo procesų kūrimą. TU Freiberg komanda, palaikoma partnerių, naudos tinkamas metanolio sintezės sistemas, kad iš gautų sintezės dujų pagamintų žalią metanolį. Čia taip pat daugiausia dėmesio skiriama fermentacijos likučių maišymui su regioninėmis liekanomis, siekiant teigiamai paveikti jų chemines ir energetines savybes.

Abu projektai yra „biogeniV“ inovacijų aljanso, kurį sudaro 26 partneriai, įskaitant „Cosun Beet Company“ ir Leibnizo plazmos mokslo ir technologijų institutą (INP), dalis. Jos misija – sujungti mokslinių tyrimų institucijas, žemės ūkio perdirbėjus, biodujų gamintojus ir technologijų kūrėjus, kad būtų skatinami biogeninių išteklių tyrimai ir naudojimas.

Biogeninių medžiagų vaidmuo

Bet kas iš tikrųjų yra biogeninės medžiagos? Garsiai Vikipedija Tai produktai, pagaminti iš gyvų būtybių arba jų komponentų. Biogeninės medžiagos atlieka lemiamą vaidmenį geologijoje ir biochemijoje, pavyzdžiui, kaip biomarkeriai nustatant uolienų amžių ir kilmę. Be to, jie gali būti plačiai naudojami aplinkosaugos technologijų ir gyvosios gamtos mokslų srityse – nuo ​​naudojimo jūrų biochemijoje iki pramoninio pritaikymo, pavyzdžiui, gaminant aplinkai nekenksmingas medžiagas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai diskusijos apie tvarią plėtrą ir atsinaujinančią energiją tampa vis aktualesnės, šie projektai puikiai parodo, kaip mokslas ir technologijos gali eiti koja kojon. Tiesioginė nauda, ​​gaunama paverčiant biogeninius likučius vertingais energijos šaltiniais, yra ne tik ekonomiškai įdomi, bet ir yra reikšmingas atliekų mažinimo sprendimas – pavyzdys, kaip atliekų tvarkymą galima padaryti efektyvų ir tvarų.

Apskritai dabartinės iniciatyvos naudoti biogeninius likučius yra aiškus įrodymas, kad naujovės energetikos pramonėje yra įmanomos, ir pabrėžia didžiulį potencialą, slypintį remiant mokslinius tyrimus ir plėtrą. Gauta vizija yra aiškus žingsnis teisinga linkme aplinkai ir ateities kartoms.