Moteris išgelbėta po autoavarijos ir gaisro – gyvybės pavojus išlieka!

Moteris išgelbėta po autoavarijos ir gaisro – gyvybės pavojus išlieka!

Pirmadienio vakarą Liudvigslusto-Parchimo rajone įvyko bauginantis eismo įvykis, kai 23 metų vairuotojas dėl iki šiol neaiškių priežasčių nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į atraminę sienelę. Smūgis buvo toks stiprus, kad automobilis užsidegė. Laimei, atskubėjo du pirmieji gelbėtojai ir laiku išlaisvino vairuotoją iš degančio automobilio. Nepaisant to, kad ji buvo išgelbėta, ji dėl gyvybei pavojingų sužalojimų buvo nugabenta į ligoninę. Kelias buvo visiškai uždarytas maždaug tris valandas, kol buvo tiriama avarija, todėl eismas gerokai sulėtėjo.

Avarijos priežastis kol kas neaiški. Vertingų įžvalgų čia galėtų pateikti ADAC ekspertai, sunkius eismo įvykius tiriantys nuo 2005 m. ADAC nelaimingų atsitikimų tyrimų darbe pagrindinis dėmesys skiriamas tokių nelaimingų atsitikimų priežasčių tyrimui ir nelaimingų atsitikimų prevencijos rekomendacijų rengimui. Taip pat nagrinėjamas blaškymosi, kuris dažnai įvardijamas kaip nelaimingų atsitikimų priežastis, vaidmuo. Reikšminga išvada yra ta, kad daugiau nei 10 % avarijų už miesto ribų sukelia išsiblaškę arba pavargę vairuotojai. Užmiesčio keliai taip pat laikomi ypač pavojingais, o tai paaiškina didelį avarijų skaičių.

Pirmųjų reaguotojų svarba

Tai, kad pirmiesiems gelbėtojams pavyko išvaduoti vairuotoją iš keblios padėties, rodo, kaip tokiose situacijose labai svarbu imtis greitų veiksmų. ADAC pabrėžia, kad įdiegus gelbėjimo kortelę, kurioje, be kita ko, pateikiama informacija apie transporto priemonės konstrukciją ir saugumą, greitosios pagalbos tarnyboms lengviau gelbėti avarijų aukas. Vidutiniškai gelbėjimo iš oro operacijos apima daugiau nei 40 000 misijų per metus, o kai kurie labai rimti sužalojimai yra dokumentuojami. ADAC nelaimingų atsitikimų duomenų bazėje daugiau nei 85 % užregistruotų nelaimingų atsitikimų baigiasi sunkiais arba mirtimi sužalojimais.

Įdomu tai, kad susidūrimo testai rodo, kad skirtingi automobilių keleiviai yra apsaugoti nevienodu laipsniu. Nepakankamas pagalbinių vairavimo sistemų, pvz., įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemos, naudojimas yra problema, kurią reikėtų skubiai spręsti siekiant ilguoju laikotarpiu padidinti visų eismo dalyvių saugumą.

Eismo statistika ir tendencijos

Nerimą keliantys skaičiai pateikiami ir iš bendros eismo įvykių statistikos. Trečdalis motociklų avarijų įvyksta pavieniui, o du trečdaliai – susidūrimai su kitais eismo dalyviais. Nelaimingų atsitikimų dažnis didėja, ypač šlapiame ar slidžiame kelyje. Šios sąlygos taip pat gali būti svarbios dėl neseniai įvykusios avarijos, kurioje dalyvavo 23 m.

Tais laikais, kai vairavimas turėtų būti saugesnis, išlieka iššūkis toliau mažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir veiksmingiau užkirsti kelią nelaimėms. Tokios technologijos kaip automatinis vairavimas arba salone esančios jutiklių sistemos galėtų būti raktas į saugumą, atpažindamos išsiblaškiusius vairuotojus ir įspėdamos juos, kol dar ne vėlu.

Dabartinė situacija rodo, kad nepaisant pažangių technologijų ir nuolatinio kelių eismo tobulinimo, saugumas galiausiai yra kiekvieno žmogaus rankose. Belieka tikėtis, kad tokių baisių incidentų, kaip neseniai Ludwigslust-Parchim rajone įvykusi avarija, ateityje pavyks išvengti.

Norėdami gauti daugiau informacijos ir išsamios informacijos apie dabartinius eismo įvykius ir statistiką, žr. Destatis ir ADAC.