Schwerin ginčas: atviras laiškas prieš Lenino statulą, saugomą paminklosaugoje!
Šverine Lenino statula tampa atviro laiško objektu; Istorikai ir asociacijos ragina atsižvelgti į aukos istoriją.

Schwerin ginčas: atviras laiškas prieš Lenino statulą, saugomą paminklosaugoje!
Valstybės sostinėje Šverine pakilo bangos: diskusijos dėl bronzinės Lenino statulos, kuri buvo pastatyta 1985 metais ir yra 3,50 metro aukščio, kelia bangas. Statula turi būti saugoma paminklų, tačiau istorikai, aukų asociacijos ir memorialinių vietų atstovai atvirame laiške griežtai priešinosi šiam žingsniui. Šiame laiške, kuris sulaukė didelio atgarsio, kritikuojamas visiškas Lenino įsitraukimas į totalitarinę sistemą, pagrįstą smurtu ir priespauda. Deutschlandfunk kultūra informuoja apie pagrindinius laiškų rašytojų rūpesčius.
Taip pat kritikuojama sprendimų priėmėjų perspektyva dėl to, kad neatsižvelgiama į aukos perspektyvą. Signatarai primena, kad 1950–1953 m. sovietų karinis tribunolas Šverine paskelbė daugiau nei 100 mirties bausmių. Tai ne tik dalelė praeities, bet ir skaudus prisiminimas daugeliui šio regiono žmonių. Signatarai, tarp jų istorikas Ilko-Sascha Kowalczuk ir autorius Gritas Poppe, aiškiai parodo, kad nenori išmesti istorijos.
Istorinis kontekstas
Norint geriau suprasti ginčus dėl statulos, verta pažvelgti į joje pavaizduotą asmenį: Vladimirą Iljičių Uljanovą, geriau žinomą kaip Leninas. Jis gimė 1870 m. balandžio 22 d. Simbirske, Rusijoje ir buvo pirmasis Sovietų Sąjungos vyriausybės vadovas nuo 1922 m. iki mirties 1924 m. Leninas buvo pagrindinė figūra 1917 m. Spalio revoliucijoje, kuri paskatino komunistinės valstybės įkūrimą. Jo ideologija, leninizmas, pritaikė marksistinę teoriją prie specifinių Rusijos sąlygų ir suformavo daugybę vėlesnių komunistinių judėjimų visame pasaulyje. Vikipedija išsamiai aprašo savo politinę karjerą ir ideologinį palikimą.
Lenino įtaka istorijai neabejotina, tačiau jo palikimas kupinas dviprasmiškumo. Jo įkurtos struktūros lėmė ne tik reikšmingus socialinius-politinius pokyčius, bet ir represines priemones, tokias kaip raudonasis teroras pilietinio karo metu. Tai meta šešėlį su jo vardu susijusioms šventėms ir mąstytojams.
Alternatyvūs pasiūlymai ir reakcijos
Kas dabar atsitiks su statula? Atvirame laiške signatarai siūlo leisti augalams apaugti statulą ar net perkelti ją į buvusio KGB kalėjimo kiemą. Šiais siūlymais siekiama laikotarpio atminimą ir su juo susijusius nusikaltimus pateikti kitoje šviesoje, tiesiog neištrinant istorijos. Tai jaudinantis užsiėmimas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas ir aukų atminimui, ir praeities mokymo galiai.
Taigi, kas toliau Šverine? Savivaldybė dabar susiduria su iššūkiu rasti subalansuotą požiūrį į šį istorinį paveldą, kuris išsaugotų istoriją ir leistų ateities kartoms pasimokyti iš praeities pamokų. Sprendimas dėl Lenino statulos paminklosaugos tikrai nekantriai laukiamas ir gali dar labiau paskatinti viešas diskusijas apie susitaikymą su istorija Vokietijoje.