Draudimas skareles: teismo teisėjas Braunšveige praranda poziciją teisme!

Draudimas skareles: teismo teisėjas Braunšveige praranda poziciją teisme!

2025 m. spalio 23 d. Braunšveigo aukštasis apygardos teismas nusprendė, kad apygardos teismo teisėja netektų pareigų, nes teismo salėje dėvėjo skarelę. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Kaip praneša NDR, teismas įrodinėjo, kad dėvėti skara buvo akivaizdus valstijos neutralumo reikalavimo ir to Žemutinės Saksonijos teisingumo įstatymo pažeidimas. Šie įstatymai draudžia dėvėti simbolius ar drabužius, išreiškiančius religinius, filosofinius ar politinius įsitikinimus.

Dėl religinių priežasčių skarelę dėvėjusi alksnininkė susidūrė su aiškia dilema. Nepaisant to, kad akcentuojama religijos laisvė, teismas sutiko, kad pasitikėjimas teismų neutralumu ir nepriklausomumu nusveria šį klausimą. Atsižvelgdamas į tai, Aukštesnysis apygardos teismas (OLG) priėmė sprendimą atleisti teisėją visuomenei iš pareigų, o tai yra tolesnis žingsnis teisiškai vertinant neutralumo reikalavimą Žemutinėje Saksonijoje. Hamo aukštasis apygardos teismas jau yra priėmęs panašų sprendimą panašioje byloje 2024 m.

Draudimas skareles tarp religijos laisvės ir neutralumo

Braunšveigo aukštesniojo apygardos teismo sprendimas, pagrįstas neutralumo reikalavimu, sukelia konfliktą tarp asmens teisių ir valstybės pareigos laikytis neutralumo. Pagal Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis skarai priskiriama religijos laisvės apsauga. Vis dėlto OLG pabrėžia, kad prioritetas yra teisingumo vykdymo funkcionalumo išlaikymui ir pasitikėjimui teismais. Pirmininkai yra teisėjai be chalatų, renkami kas penkerius metus ir atlieka svarbų vaidmenį priimant nuosprendį. Jiems priimti reikia dviejų trečdalių daugumos – viena iš priežasčių, kodėl neutralumas jų išvaizdoje yra nepaprastai svarbus.

Religinės ideologijos valstybės tarnyboje klausimas aptariamas vėl ir vėl. Religinio ir ideologinio neutralumo samprata yra esminis lygybės principo elementas Vokietijoje, net jei ji nėra aiškiai įtvirtinta konstituciniame tekste. Šis neutralumas reikalauja, kad valstybė nedarytų jokios įtakos religinėms ar ideologinėms kryptims, o tai ypač svarbu viešosiose institucijose, tokiose kaip mokyklos ir teismai. Juraforum pabrėžia, kad religiniai simboliai neturėtų būti priimami viešuosiuose pastatuose, ypač teismuose.

Šis sprendimas kelia nemažai diskusijų: kiek erdvės religijos laisvei turėtų būti suteikta viešosiose erdvėse? Ar neutralumo reikalavimas per griežtas? Nors kai kurie balsai teigiamai vertina teismo sprendimą, kiti mano, kad tai per didelis kišimasis į asmens teises. Atsižvelgiant į šį sudėtingą klausimą, reikia tikėtis, kad būsimi teismų sprendimai gali nubrėžti aiškią ribą šioje įtampos srityje.