Nuo Irano iki Gifhorno: Hami Amiri judanti pabėgimo istorija

Nuo Irano iki Gifhorno: Hami Amiri judanti pabėgimo istorija

Gifhorn, Deutschland - Hami Amiri, 32 metų kirpėjas iš Gifhorno, turėjo ilgą ir judančią kelionę. Gimęs Irane, jis patyrė skrydį, karą ir atsiskyrimą nuo savo šeimos. Nuo 2016 m. Jis gyvena Vokietijoje ir čia atidarė savo kirpyklos studiją. Palietus istorijas apie savo tėvynę ir skausmingus savo šeimos prisiminimus, gyvenančius Irane, daug pasakoja apie pabėgėlių tikrovę. „Aš nemačiau jos dešimt metų“, - sako Amiri. Neapibrėžtumas dėl jo artimųjų buvimo vietos išlieka nuolatiniu kompanionu jo gyvenime, kuriam būdingas karas tarp Izraelio ir Irano. „Yra kažkas“, - pažymi jis pasakodamas apie situaciją savo tėvynėje. Skaitykite daugiau apie Hami Amiri istoriją ir iššūkius, su kuriais jis susiduria WAZ.

Amiri iš pradžių pabėgo į Turkiją, kur praleido metus. Rizikingas valčių perkėlimas per Viduržemio jūrą į Graikiją jam kainavo daugiau nei 5000 eurų. Jis prisimena: „Nuskendo dar viena valtis ir 60 žmonių nuskendo“. Šios baisios patirties yra didesnės traumos dalis, kuri visame pasaulyje turi daugiau nei 120 milijonų žmonių, daugelis iš jų važiavo per karus ir klimato katastrofas. Iššūkiai, su kuriais susiduria pabėgėliai, yra glaudžiai susiję su struktūriniais sunkumais Vokietijoje: būsto trūkumas, vietų trūkumas švietimo įstaigose ir didelės kliūtys integruoti į darbo rinką. Vokietija vaidina pagrindinį vaidmenį dabartinėje pabėgėlių situacijoje, nes ji išlieka pagrindinė likimas daugeliui, ieškantiems naujų namų, kaip [dbb] (https://www.dbb.de/arttikel-dbbbbbbb-euroPathemen/aktuelle-herse-hers-her-her-und-migrationpolitik-aus-bicht-dder-staedtte-und-dean-deantte.

Nauja pradžia Vokietijoje

Bet gyvenimas čia yra ne kas kita. „Man nebuvo leista dirbti pirmaisiais metais, mano mokymai nebuvo pripažinti“, - sako Amiri. Laukdamas kalbos kurso jis išmokė vokiečių kalbos. Turėdamas mini kirpyklos darbą, jis pagaliau pradėjo savo naują pradžią. Tuo tarpu jis atidarė „Amiri“ kirpyklos studiją BorsigstraSse, palaikomą draugų ir Gifhorno Friedenskirche bendruomenės, kuri jam buvo naudinga. Bankas atsisakė jo finansuoti dėl neaiškios gyvenimo situacijos.

„Labdaros ir solidarumas man svarbu“, - sako Amiri apie tai, kaip jis svarbus palaikė kitus žmones. Tuo metu, kai vis daugiau ir daugiau pabėgėlių Vokietijoje žmonės kovoja už naują gyvenimą, prieglobstis daugeliui yra gyvas klausimas. Krikščionių bendruomenės visame pasaulyje yra įsipareigojusios siekti apsaugos ir yra įsipareigojusios savo teisėms. Tačiau nereikėtų nuvertinti iššūkių savivaldybės lygmeniu, pavyzdžiui, EKD iliustruotas: Čia prašoma bendro veiksmo paversti labdaros labdaros pagalba.

Ateitis išlieka neaiški

Nors Amiri pradėjo naują gyvenimą ir yra vedęs Vokietijoje, jo ateitis išlieka neaiški. Jo leidimas gyventi, kurį jis gavo po ilgo laukimo laiko, kai aštuoneri metai, taikoma tik trejiems metams. Klausimai apie šeimos suvienijimą ir integracijos galimybes yra labai svarbūs daugeliui, ne tik jam, ir prisidėti prie netikrumo. „Tikiuosi, kad vieną dieną vėl galėsiu pamatyti savo šeimą“, - tyliai balsu sako Amiri. "Bet dabar mes mėgaujamės savo gyvenimu čia su dukra, kuri gimė, kai buvome Vokietijoje".

Realybė daugeliui pabėgėlių yra sudėtinga. Prieiga prie darbo dažnai yra ribojama, tačiau po aštuonerių metų maždaug 86 procentai pabėgėlių vyrų Vokietijoje gali rasti darbą. Pastaraisiais metais daugiau nei 31 000 žmonių prarado gyvybę ES išorinėse sienose. Prieglobsčio ir politiniai pokyčiai nuo 2015 m. Parodo, kaip poliarizuota diskusija apie migraciją ir integraciją. Daugiau nei 29 procentai gyventojų, kurie turi migracijos istoriją, Vokietija yra imigracijos šalis, tačiau tebėra teisingumo ir humanitarinės atsakomybės klausimai.