Nuo Irano iki Gifhorno: jaudinanti Hami Amiri pabėgimo istorija

Nuo Irano iki Gifhorno: jaudinanti Hami Amiri pabėgimo istorija

Hami Amiri, 32 metų kirpėjas iš Gifhorno, turėjo ilgą ir jaudinantį kelią. Gimęs Irane, jis patyrė skrydį, karą ir atsiskyrimą nuo šeimos. Nuo 2016 metų jis gyvena Vokietijoje ir čia atidarė savo kirpimo studiją. Jaudinančios istorijos apie tėvynę ir skaudūs Irane gyvenančios šeimos prisiminimai daug pasako apie pabėgėlių tikrovę. „Aš nemačiau jos dešimt metų“, - sako Amiri. Nežinomybė dėl jo artimųjų buvimo vietos tebėra nuolatinis jo gyvenimo palydovas, kurį formuoja karas tarp Izraelio ir Irano. „Kažkas vyksta“, – pažymi jis, kalbėdamas apie situaciją savo tėvynėje. Daugiau apie Hami Amiri istoriją ir iššūkius, su kuriais jis susiduria, skaitykite WAZ.

Pirmą kartą Amiri pabėgo į Turkiją, kur praleido metus. Rizikingas perplaukimas laivu per Viduržemio jūrą į Graikiją jam kainavo per 5000 eurų. Jis prisimena: „Dar viena valtis nuskendo ir 60 žmonių nuskendo“. Šie siaubingi išgyvenimai yra dalis didesnės traumos, kuria patyrė daugiau nei 120 milijonų žmonių visame pasaulyje, daugelis buvo perkelti dėl karų ir klimato nelaimių. Iššūkiai, su kuriais susiduria pabėgėliai, yra glaudžiai susiję su struktūriniais sunkumais Vokietijoje: būsto trūkumas, vietų trūkumas švietimo įstaigose ir didelės kliūtys integruotis į darbo rinką. Vokietija vaidina pagrindinį vaidmenį dabartinėje pabėgėlių situacijoje, nes ji išlieka pagrindine paskirties šalimi daugeliui, ieškančių naujų namų, nes dbb

Nauja pradžia Vokietijoje

Tačiau gyvenimas čia nelengvas. „Pirmaisiais metais man nebuvo leista dirbti, mano mokymas nebuvo pripažintas“, - sako Amiri. Vokiečių kalbos mokėsi pats laukdamas kalbos kursų. Pagaliau jis pradėjo savo naują gyvenimą nuo mažo kirpėjo darbo. Dabar jis Borsigstrasse gatvėje atidarė kirpimo studiją „Amiri“, kurią palaiko draugai ir jam padėjusios Gifhorner Friedenskirche bendruomenės. Bankas atsisakė jam finansuoti dėl neaiškios jo gyvenamosios vietos padėties.

„Man svarbu labdara ir solidarumas“, – sako Amiri, kokia svarbi jam buvo kitų žmonių parama. Tuo metu, kai Vokietijoje vis daugiau pabėgėlių kovoja dėl naujo gyvenimo, prieglobstis daugeliui yra gyvas klausimas. Krikščionių bendruomenės visame pasaulyje yra įsipareigojusios ieškantiems apsaugos ir ginti savo teises. Tačiau vietos lygmens iššūkių nereikėtų nuvertinti, nes ekd aiškiai nurodo: tam reikia bendrų veiksmų, kad labdara taptų konkrečia pagalba.

Ateitis lieka neaiški

Nors Amiri dabar pradėjo naują gyvenimą ir yra vedęs Vokietijoje, jo ateitis tebėra neaiški. Jo leidimas gyventi, kurį jis gavo po ilgo aštuonerių metų laukimo, galioja tik trejus metus. Klausimai apie šeimos susijungimą ir integracijos galimybes yra labai svarbūs daugeliui, ne tik jam, ir prisideda prie neapibrėžtumo. „Tikiuosi, kad vieną dieną vėl galėsiu pamatyti savo šeimą“, – tyliu balsu sako Amiri. „Bet dabar mes mėgaujamės gyvenimu čia su dukra, kuri gimė mums būnant Vokietijoje.

Daugelio pabėgėlių tikrovė yra sudėtinga. Galimybė dirbti dažnai yra ribojama, tačiau po aštuonerių metų Vokietijoje darbą gali rasti 86 procentai pabėgėlių vyrų. Pastaraisiais metais prie ES išorės sienų žuvo daugiau nei 31 000 žmonių. Pokyčiai prieglobsčio politikoje nuo 2015 m. rodo, kaip poliarizuota yra diskusija apie migraciją ir integraciją. Daugiau nei 29 procentai gyventojų yra migrantų kilmės, todėl Vokietija gali būti imigracijos šalis, tačiau teisingumo ir humanitarinės atsakomybės klausimai tebėra aktualūs.