Atsinaujinanti energija: taip iki 2030 m. sumažės elektros kainos ir išmetamas CO2 kiekis!

Atsinaujinanti energija: taip iki 2030 m. sumažės elektros kainos ir išmetamas CO2 kiekis!

Pastaraisiais metais daug kas nutiko atsinaujinančios energijos pasaulyje, o naujausi tyrimai rodo, kad ši pažanga gali būti naudinga ir vartotojams. Dabartiniame Europos aplinkos agentūros (EEA) tyrime „Energija ES: tendencijos ir perspektyvos“ pabrėžiama, kad vėjo energijos išplėtimas ilgainiui gali padėti vartotojams taip sumažinti elektros energijos sąnaudas. Remiantis tyrimu, kintamos elektros energijos gamybos sąnaudos ES iki 2030 m. gali sumažėti stulbinančiai 57 procentais, palyginti su 2023 m.

Manoma, kad būtina pasiekti ES atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Tačiau trumpalaikes santaupas iš dalies galėtų kompensuoti investicijos į lankstesnį elektros tinklą ir nacionalinės išlaidos. Vis dėlto ilgalaikė perspektyva yra šviesi: vartotojai galėtų sutaupyti pinigų naudodamiesi atsinaujinančia energija, kartu skatindami energetinę nepriklausomybę ir perėjimą prie švarios pramonės.

Atsinaujinančios energijos augimas

Teigiamas atsinaujinančių energijos šaltinių vystymasis atsispindi ir kitame Agora Energiewende tyrime, kuriame nagrinėjama energetikos pereinamojo laikotarpio padėtis Vokietijoje. Pernai atsinaujinančių energijos šaltinių dalis bendrajame elektros poreikyje išaugo iki įspūdingų 56 proc. Tai iš dalies palaikė rekordinis 16 gigavatų fotoelektros ir sausumos vėjo energijos išplėtimas, kai buvo išduoti nauji leidimai 13 gigavatų. Įdiegtos baterijos talpa taip pat padidėjo iki 12 gigavatų, o tai rodo, kad sektorius ir toliau klesti.

Be to, buvo pastebėtas beveik 20 procentų vidutinės biržos elektros energijos kainos sumažėjimas, kurį lėmė didelė gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir sumažėjęs įprastų elektros gamintojų poreikis. Vartotojams tai reiškia, kad elektros kainos per metus buvo sumažintos, net jei dėl tamsaus užliūlio jos retkarčiais pakyla.

Pažanga ir iššūkis

Nepaisant šių sėkmių, yra ir iššūkių, ypač statybos ir transporto sektoriuje, kurie abu neatitinka ES anglies dioksido kiekio mažinimo tikslų. Remiantis „Agora“ tyrimu, Vokietija 2024 m. Europos klimato tikslų nepasiekė 12 mln. tonų CO₂, o didžioji dalis išmetamųjų teršalų buvo iš šių sektorių. Visų pirma, kalbant apie transportą ir pastatus, reikia sparčiau plėsti atitinkamą infrastruktūrą, kad būtų galima priartėti prie klimato tikslų.

Transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis sumažėjo minimaliai, o pastatų sektoriuje sumažėjo šilumos energijos poreikis. Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažėjimas 18 mln. tonų – istorinis žemumas – visų pirma lėmė teigiamus pokyčius energetikos pramonėje, kur buvo sumažinta daugiau nei 80 proc. Galiausiai reikia pažymėti, kad kalbant apie energetiką, ateitis tikrai priklauso nuo atsinaujinančių išteklių.

Atsižvelgiant į visus šiuos pokyčius, atrodo, kad energijos perėjimas vyksta gerai. Ataskaitų aiški žinia yra ta, kad investicijos į atsinaujinančią energiją galėtų ne tik skatinti švaresnę ateitį, bet ir sutaupyti vartotojų pinigines. Kelias yra aiškus ir reikia tikėtis, kad politikos formuotojai imsis atitinkamų veiksmų, kad toliau skatintų šią teigiamą tendenciją. Daugiau informacijos apie atsinaujinančios energijos temas ir jų poveikį elektros kainoms ir emisijoms rasite „temagazin“ ir „[Agora „Energija perėjimas](https://www.agora-energiewende.de/aktuelles/erneuerbare-senken-strompreise-und-emisions- Mangelnde-dynamics-bei-gebaeuden-und-verkehr-1)“.