Gyvenimas be vaikų: vis daugiau moterų Žemutinėje Saksonijoje tam renkasi!

Gyvenimas be vaikų: vis daugiau moterų Žemutinėje Saksonijoje tam renkasi!

Kas motyvuoja jaunas moteris Žemutinėje Saksonijoje, kai kalbama apie norą turėti vaikų? Neseniai atliktos apklausos duomenimis,... NDR 54% apklaustųjų nuo 20 iki 44 metų neturi problemų gyventi visavertį gyvenimą be vaikų. Tai tęsiasi įtampos srityje: 56% dalyvių teigė, kad visada norėjo turėti vaikų. Atsižvelgiant į aukštą gimstamumą Žemutinėje Saksonijoje, kur 78 % moterų nuo 35 iki 44 metų yra motinos, kyla įdomių klausimų.

2024 metų vasarą atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1889 dalyviai, taip pat rodo, kad noras turėti vaikų priklauso ne tik nuo asmeninių sumetimų. Daugelis išreiškia susirūpinimą dėl finansinių aspektų, santykių problemų ar sunkumų derinti šeimą ir darbą. Ypač stebina tai, kad 2024 m. 38 % vienišų tėvų negalėjo sau leisti atostogų, o tai turi bent netiesioginės įtakos šeimos planavimui.

Finansinių ir socialinių veiksnių įtaka

Norą turėti vaikų vis labiau įtakoja išorinės aplinkybės. Šiomis dienomis daugelis moterų nerimauja dėl apsisprendimo turėti vaikų. Šalies mastu atliktas tyrimas Federalinis gyventojų tyrimų institutas rodo, kad nors jaunų suaugusiųjų noras turėti vaikų išlieka didelis, gimstamumas Vokietijoje sumažėjo. 2024 m. vienai moteriai teko tik 1,35 vaiko, o tai reikšmingas nuosmukis nuo 2021 m.

Tyrimas taip pat rodo, kad vyrų ir moterų norai turėti vaikų mažai skiriasi. Vidutiniškai moterys nori 1,76, o vyrai – 1,74 vaiko. Tačiau daugelis porų lieka neapsisprendę dėl savo noro turėti vaikų arba atideda tai neribotam laikui, dažnai tai įtakoja neaiškumas, pavyzdžiui, ekonominiai rūpesčiai ir tarptautinės krizės.

Ambivalentiškumas ir socialiniai pokyčiai

Dabartinė diskusija apie norą turėti vaikų turi ir gilesnę psichologinę dimensiją. Sąvoka „noras turėti vaikų“ yra ne tik biologinių poreikių išraiška, bet ir atspindi socialines normas bei asmeninio gyvenimo planus. Daugelis moterų ir vyrų susiduria su stipriu vidiniu konfliktu: nors yra noras turėti vaikų, finansinis ir profesinis nesaugumas sukelia baimes, kurių negalima nepastebėti. Tuo pačiu metu gera partnerystė yra esminis veiksnys, kaip pažymi Christine Arbogast. Subalansuota partnerystė gali pagerinti gerovę ir gyvenimo kokybę.

Pažvelgus į demografines tendencijas matyti, kad akademinės moterys dažnai tikisi, kad jų partneriai sumažins užimtumą, kad galėtų geriau derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą. Dalijimasis pastangomis ir rūpestis vaikais galėtų sumažinti spaudimą motinoms. Tai ypač svarbu, nes 75 % motinų nori dirbti ne visą darbo dieną, kad patenkintų darbo ir šeimos poreikius.

Išvada: laikas politiniams veiksmams

Mes, kaip visuomenė, susiduriame su iššūkiu sumažinti paramos šeimoms ir poroms skirtumus. Ekspertai ragina imtis daugiau politinių priemonių, ypač vaikų priežiūros ir įperkamo būsto srityse. Pasenusių sektinų modelių suskaidymas ir išteklių suteikimas galėtų padėti panaikinti „vaisingumo atotrūkį“, t. y. atotrūkį tarp noro turėti vaikų ir tikrojo gimstamumo, kaip pabrėžiama įvairiuose tyrimuose.

Apskritai noras turėti vaikų yra sudėtinga tema, atspindinti tiek asmeninius norus, tiek socialines aplinkybes. Belieka laukti, kaip šios tendencijos vystysis ir kokių priemonių bus imtasi siekiant pagerinti porų gyvenimą Žemutinėje Saksonijoje ir už jos ribų.