Siaubingas sukčiavimas: 20-metis sugrįžo į teismą Osnabriuke!

Siaubingas sukčiavimas: 20-metis sugrįžo į teismą Osnabriuke!

2025 m. gruodžio 4 d. Osnabriuko apygardos teisme prasidės nekantriai lauktas apeliacinis procesas prieš 20-metį, kuris, kaip teigiama, dirbo sukčių pinigų pasiuntiniu. Ši jauna moteris kaltinama dalyvavusi „WhatsApp“ aferoje, kuri 2023 metais regione nukentėjo nuo daugelio tėvų. Šiose schemose sukčiai apsimetė šių tėvų vaikais ir prašė pervesti pinigus, kurie vėliau buvo pervesti į įvairias sąskaitas, praneša. NDR.

Kaltinimai rimti. Teigiama, kad atsakovė arba pati atsiėmė pervestus pinigus, arba individualias sumas gavo tiesiogiai grynaisiais iš nukentėjusių tėvų. 2025 m. birželį Osnabriuko apygardos teismas jaunai moteriai skyrė apie 3500 eurų bausmę. Kita vertus, prokuroras mano, kad šis nuosprendis yra per švelnus, todėl apeliacinis procesas dabar vertinamas iš naujo.

WhatsApp sukčių pavojus

Byla nėra pavienis. Vis daugiau žmonių tampa sukčių aukomis per tokias platformas kaip „WhatsApp“. Visai neseniai pranešta ZDF kad vartotojai į abejotinas grupes įtraukiami be įspėjimo. Šie grupės nariai dažnai atrodo nesuvokiami, tačiau dažnai yra netikros paskyros. Sukčiai pelnosi iš patiklių vartotojų, kurie žavisi pažadais apie dideles pelno galimybes.

Aferų spektras didžiulis: nuo tariamų darbo pasiūlymų, kurių nėra, iki tariamų viešai neatskleistų patarimų, kaip investuoti į cento akcijas, kurios galiausiai atneša naudos tik sukčiams. Žala dabar tokia, kad drumsčia akis – 170 000 eurų dabartiniais atvejais nėra neįprasta.

Internetinis sukčiavimas ir jo socialinis poveikis

Neseniai atliktas PwC tyrimas rodo nerimą keliančius duomenis apie sukčiavimą internete. Apklausos duomenimis, sukčiavimas yra labiausiai paplitusi sukčiavimo forma – 75 proc., po to seka tapatybės vagystė (74 proc.) ir sukčiavimas kredito kortelėmis (73 proc.). Tik 51 % respondentų jaučiasi gerai informuoti apie sukčiavimo internete riziką. 50 metų ir vyresni žmonės ypač skeptiškai vertina savo žinių lygį, o jauni suaugusieji nuo 18 iki 29 metų dažnai neatsargiai naudoja slaptažodžius ir retai juos keičia.

Jan P. Otto iš PwC pabrėžia, kad būtina skubiai rengti konkrečias informacines kampanijas, kurios leistų ypač vyresnio amžiaus žmonėms geriau orientuotis skaitmeninėje erdvėje. Lieka viltis, kad dėl geresnio švietimo ir prevencinių priemonių atvejai, panašūs į 20-mečio Osnabriuko atvejį, greitai taps praeitimi.