Premjera Emmos teatre: Auksinio rago tiltas įkvepia!

Premjera Emmos teatre: Auksinio rago tiltas įkvepia!

2025 m. rugpjūčio 29 d. Osnabriuko teatre įvyko naujos pjesės „Auksinio rago tiltas“, įkvėptos to paties pavadinimo Emine Sevgi Özdamar romano, išleisto 1998 m., premjera. Šioje įspūdingoje istorijoje aprašoma jaunos moters iš Stambulo, kuri emigravo į Vokietiją, kad galėtų pragyventi, gyvenimo istorija. Istorija klostosi politinių neramumų Turkijoje fone, kur pagrindinis veikėjas yra giliai įsitraukęs į studentų judėjimą ir tiesiogiai patiria Turkijos valstybės terorą. Po jos grįžimo į Vokietiją sugrįžimas prie vokiečių kalbos tampa pagrindine jos tapatybės tema, nes ji prarado gimtąją kalbą. Šis daugialypis pasakojimas apie praradimo baimę, viltį ir savęs stiprinimą yra ryškiai vaizduojamas nachtkritik.de

Romano adaptacija scenai, kurią parašė Tanju Girişken ir Sophie Hein, trunka apie 1 valandą ir 45 minutes. Šiame pastatyme naudojamas interaktyvus formatas, apimantis klausimų ir atsakymų sesijas bei diskusijas daugiakalbystės ir tremties temomis. Kviestinis muzikantas Elifas Batmanas pateikia papildomų perspektyvų, vaizdžiai iliustruodamas dvikalbio klausytojo patirtį. Aktorių komanda, kurią sudaro Lua Mariell Barros Heckmanns, Williamas Haufas ir Sascha Maria Icks, pirmiausia pateikia istoriją vaizdingais akcentais ir tipo eskizais, nors dialogo iš esmės trūksta.

Žvilgsnis į menininkę Emine Sevgi Özdamar

Emine Sevgi Özdamar, gimusi 1946 m. ​​Malatyloje, gyvena Vokietijoje nuo 1971 m. ir įsitvirtino kaip viena iškiliausių balsų migrantų literatūroje. Ji yra pirmoji vokiškai nekalbanti autorė, 1991 m. gavusi Ingeborg Bachmann premiją. Jos raštuose kalbama ne tik apie migracijos iššūkius, bet ir apie susidūrimą su daugiakultūrine realybe. Özdamar atvyko į Vokietiją kaip darbuotoja ir į savo kūrinius įtraukė autobiografinius elementus, ypač vaikystę ir jaunystę Turkijoje, taip pat šeimos įtaką jos gyvenimui ir darbui. Jos tekstai pasižymi savita, kūrybinga kalba, kurioje dažnai derinami gramatikos ir sintaksės taisyklių pažeidimai bei turkiška įtaka. Ji siekia nutiesti tiltą tarp savo kilmės ir vokiečių kultūros, kaip aprašoma journals.openedition.org.

Praradusi savo gimtąją kalbą ir susigrąžinusi tapatybę vokiškai kalbančiame pasaulyje, ji sprendžia daugybę socialinių problemų, įskaitant moterų padėtį Turkijos visuomenėje. Jos darbai skatina mąstyti ir apmąstyti kultūrinį tapatumą ir su migracija susijusius iššūkius, o tai svarbu dabartinėse diskusijose apie migraciją ir integraciją.

Kultūros refleksija ir socialinė raida

Migracija Vokietijoje tapo plačiai paplitusia tema, ypač nuo XX amžiaus antrosios pusės. Socialinė sistema labai pasikeitė, kad ir kaip būtų [academia.edu](https://www.academia.edu/143083577/Interkulturalit%C3%A4t_und_Differenzerlebnis_in_der_Migrations literatur_Er%C3%B6rterung_am_Beispiel_der_deutsch_t%C3%BCrkischen_Autoren_Emine_Sevgi_%C3%96zdamar_und_Feridun_) rodo. Neigiamas požiūris į migraciją dažnai grindžiamas baime prarasti tapatybę. Nors anksčiau vyravo laikymasis vienalytės kultūrinės tapatybės, dabar migrantų integracija yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Statistika rodo, kad apie 20 % Vokietijos gyventojų jau turi migracijos kilmę. Siekiant skatinti taikų sambūvį, būtina priimti migraciją kaip natūralų procesą ir aktyviai formuoti įtrauktį bei integraciją.

Pastatymas „Tiltas nuo Aukso rago“ yra ne tik meninė išraiška, bet ir platforma nagrinėjant tapatybės, daugiakalbystės ir gyvenimo emigracijoje temas. Özdamaro darbai aiškiai parodo tiltų tarp kultūrų tiesimo svarbą – žinia, aktualesnė nei bet kada.