Aplinkos apsaugos signalas Borkume: protestai prieš prieštaringai vertinamą dujų gręžimą!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. rugsėjo 5 d. aktyvistai protestavo Borkume prieš planuojamus dujų gręžinius Vatų jūroje, pabrėžė žinomi pranešėjai.

Am 5.09.2025 protestierten Aktivisten auf Borkum gegen geplante Gasbohrungen im Wattenmeer, unterstrichen von prominenten Rednern.
2025 m. rugsėjo 5 d. aktyvistai protestavo Borkume prieš planuojamus dujų gręžinius Vatų jūroje, pabrėžė žinomi pranešėjai.

Aplinkos apsaugos signalas Borkume: protestai prieš prieštaringai vertinamą dujų gręžimą!

2025 m. rugsėjo 5 d., penktadienį, Šiaurės jūros saloje Borkum buvo klimato stovyklos kulminacija, kuri norėjo pasiųsti stiprų signalą prieš planuojamą dujų gręžimą Vatų jūros pasaulio paveldo vietovėje. Į stovyklą, kuri ketvirtadienį buvo įrengta šalia paplūdimio promenados, užsiregistravo apie 200 dalyvių. NDR praneša, kad klimato aktyvistė Luisa Neubauer pasakė skubią kalbą priešais salos geležinkelio stotį, kurią palaikė Vokietijos aplinkosaugos pagalbos ir piliečių iniciatyvos „Clean Air Ostfriesland“ atstovai. Proga? Kritiški balsai nepritarė Valstybinės kalnakasybos, energetikos ir geologijos biuro (LBEG) patvirtinimui, kuris pažadėjo Nyderlandų energetikos bendrovės „One-Dyas“ gręžinius Šiaurės jūroje.

Protestas skirtas artėjančiam dujų gręžimui, kuris planuojamas vos 500 metrų nuo UNESCO pasaulio paveldo objekto. Demonstracija su plakatais žygiavo prie paplūdimio promenados, o Nele Evers iš „Penktadienių ateičiai“ pasmerkė gręžimą kaip pabloginusį klimato krizę. Jie ir kiti aktyvistai baiminasi, kad Vatų jūros ekosistemai kils didžiulis pavojus dėl dujų gavybos. WWF pabrėžia, kad kai kurios rūšys Šiaurės jūroje jau yra įtrauktos į raudonąjį sąrašą ir kad dujų gamyba gali paskatinti rūšių išnykimą. WWF.

Prieštaringi patvirtinimai ir poveikis

Leidimas gręžti dujas jau suteiktas, nors šiuo sprendimu ginčijamas ieškinys. Berndas Meyereris iš piliečių iniciatyvos perspėjo, kad dėl gręžimo bus paaukoti vertingi akmeniniai rifai. Pusė planuojamo dujų telkinio yra po Nyderlandų vandenimis ir pirmajame gamybos etape nuo 2024 m. galėtų pagaminti iki 13 milijardų kubinių metrų iškastinių dujų. Tačiau šis kiekis padengtų tik mažiau nei 1% Vokietijos suvartojamų dujų. To nepakanka norint sumažinti priklausomybę nuo dujų importo, ypač didėjant paklausai.

Socialinę diskusiją pakurstė Žemutinės Saksonijos ministro pirmininko Olafo Lieso (SPD) pritarimas dujų gavybai. Jis pabrėžia tiekimo saugumo būtinybę, tuo pat metu tikina, kad aplinkos apsauga neturėtų likti nuošalyje. „German Environmental Aid“ pateikia svarbių išvadų: maždaug 65 mln. tonų CO2 išsiskirtų deginant susidariusias gamtines dujas. TU H.

Ekosistema ir klimato kaita

Vatų jūrai jau dabar kyla didelis klimato kaitos pavojus. WWF pabrėžia, kad pagreitėjęs jūros lygio kilimas kelia grėsmę daugelio paukščių rūšių buveinėms. Skubiai reikia apsaugoti ir atkurti šias apsaugos vertas ekosistemas. Jei dujų gręžiniai iš tikrųjų bus vykdomi, tai dar labiau įtemps jūrų ekosistemą. Povandeninis triukšmas ir galimi žemės drebėjimai yra tik dalis su gręžimu susijusių pavojų. Šie veiksniai gali labai paveikti jūros gyvybės bendravimą ir navigaciją.

Visgi belieka išsiaiškinti, kokių teisinių veiksmų galima imtis norint sustabdyti gręžimą. Artimiausi sprendimai dėl dujų gamybos puikiai atspindi klimato apsaugos iššūkius, palyginti su ekonominiais interesais. Nors protestuotojai Borkume garsiai reiškia savo nepasitenkinimą, kyla klausimas, ar dar įmanoma įgyvendinti aplinkos apsaugos ir klimato tikslus.