Reidas Kylyje: įtarimas šnipinėjimu prieš Rusijos krovininį laivą Scanlark!

Reidas Kylyje: įtarimas šnipinėjimu prieš Rusijos krovininį laivą Scanlark!

Kylis šiuo metu yra saugumo institucijų dėmesio centre po to, kai specialiosios policijos pajėgos rugsėjo pradžioje atliko kratą krovininiame laive „Scanlark“. Tyrimas nukreiptas prieš penkis Rusijos piliečius, kurie įtariami vykdę šnipinėjimo veiklą, turėdami sabotažo ketinimų. Visų pirma kyla įtarimų dėl dronų šnipinėjimo, kuris gali būti susijęs su laivu. Welt kratos metu, tačiau bepiločio lėktuvo nerasta.

Tyrimas buvo pradėtas po to, kai rugpjūčio pabaigoje dronas šnipinėjo Vokietijos karinio jūrų laivyno laivą. Krovininis laivas „Scanlark“ kelias dienas išbuvo Kylio fiorde ir po incidento iš pradžių paliko Vokietijos teritorinius vandenis, o vėliau grįžo į Žemutinės Saksonijos pakrantę. Dėl techninių trūkumų tolimesnė laivo kelionė į šiaurinį Kylio kanalo uostą tebėra draudžiama, o policija ir prokuratūra toliau tiria dronų pastebėjimus virš kritinių objektų šiaurės Vokietijoje.

Valdžios institucijų bendradarbiavimas

Saugumo ekspertų ir Žemutinės Saksonijos bei Šlėzvigo-Holšteino valdžios institucijų bendradarbiavimas atlieka itin svarbų vaidmenį. Henrikas Schillingas, Kylio Christiano Albrechtso universiteto Saugumo politikos instituto saugumo ekspertas, operaciją apibūdina kaip svarbų žingsnį ginantis nuo hibridinio karo. Šio tipo dronų šnipinėjimas nėra naujiena; Nuo Ukrainos konflikto vis dažniau pastebima Rusijos bepiločių orlaivių, šnipinėjančių karinius transporto maršrutus ir NATO bazes. Schillingas pabrėžia, kad teritorinių vandenų išplėtimas suteikia valdžios institucijoms daugiau galių stebėti ir užkirsti kelią tokiai veiklai. [NDR].

Kitas aspektas – būtinybė patikslinti teisinę gynybos nuo dronų bazę. Vokietijoje už bepiločių orlaivių apsaugą atsako valstybinė policija, o oro uostuose – federalinė policija. Dėl šios sudėtingos teisinės padėties kyla vis daugiau klausimų, ypač po to, kai rugsėjo pradžioje Danijos vyriausybei teko uždaryti oro erdvę virš Olborgo dėl panašių bepiločių orlaivių incidentų. Šie incidentai pabrėžia, kaip svarbu ES sukurti bendrą teisinę sistemą, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis. Ferner

Hibridinio karo taktika

Schillingas aiškina, kad bepiločių orlaivių skrydžiai nėra pavieniai incidentai, o platesnės strategijos, kuria siekiama skleisti baimę ir netikrumą, dalis. Tokie veiksmai išbando saugumo pajėgų efektyvumą. Jis atkreipia dėmesį, kad efektyvi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga apima visą institucijų ir operatorių bendradarbiavimą, kad būtų gera ranka gintis nuo tokių grėsmių.

Ateityje bus labai svarbu, kaip Vokietija ir kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Danija, reaguos į šiuos iššūkius. Teisiniai pakeitimai ir technologiniai atnaujinimai, skirti aptikti ir sulaikyti dronus, vaidins pagrindinį vaidmenį užtikrinant šalies saugumą. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas karinių ir civilinių valdžios institucijų mainams, kurie yra būtini siekiant kuo geriau apsaugoti pakrančių sienas.