Kylio uostai ištiko krizę: gresia dviejų milijonų eurų finansavimas!

Kylio uostai ištiko krizę: gresia dviejų milijonų eurų finansavimas!

Baltijos jūra, tarptautiniu pavadinimu žinoma kaip Baltijos jūra, pastaraisiais mėnesiais atsidūrė antraštėse ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl dramatiškų oro reiškinių. 2023 m. spalį audros banga padarė didelę žalą pakrantei. Ypač smarkiai nukentėjo Kylio Šilkio uostas, kuriame nuskendo per 40 laivų. Dabar uosto operatorius gali būti priverstas grąžinti du milijonus eurų valstybės finansavimo, kuris buvo suteiktas dėl remonto. Tai pranešė [ndr.de](https://www.ndr.de/nachrichten/schleswig-holstein/kiel_neumuenster_ploen_rendsburg-eckernfoerde/ostsee-sturmflut-muessen-kieler-haefen-foerder Gelder-zurueckzahlen,kiel-488).

Kaip aiškina uosto generalinis direktorius Philipp Mühlenhardt, dėl laiko trūkumo nebuvo įmanoma oficialiai paskelbti reikiamų darbų konkurso. Po katastrofiškų įvykių Šilkšės uoste buvo atliktas platus tiltų ir prieplaukų remontas, tačiau padėtis tebėra įtempta. Kiti Šlėzvigo-Holšteino uostai taip pat kovoja su audros bangos pasekmėmis.

Kylio-Wellingdorfo sporto uosto problemos

Kiel-Wellingdorf sporto uoste remontas šiuo metu sustoja, nes reikia ištirti, ar teritorijoje nėra senų ginklų. Šie iš Antrojo pasaulinio karo likę amunicijos gali smarkiai paveikti ankstesnius planus. Rezultatų laukimas taip pat reiškia, kad būsimo remonto išlaidos, iš pradžių vertintos 500 000 eurų, tikriausiai bus dvigubai didesnės.

Pažvelgus į bendrą situaciją matyti, kad Baltijos jūra yra ne tik populiari poilsiautojų kryptis, bet ir jautri ekosistema. Pavyzdžiui, Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos pakrantėje yra ramių vandenų, balto smėlio paplūdimių ir vaizdingų smiltainio uolų derinys. Šį regioną aplanko daug turistų, nors užsakymai vasaros mėnesiams dažnai vyksta lapkričio mėnesį.

Baltijos jūra kaip kelionių kryptys ir jos ekologinė pusiausvyra

Remiantis wikipedia.org, Baltijos jūra užima apie 390 000 km² plotą ir yra sūri jūra, kurios druskingumas svyruoja. Pakrantėse yra ne tik ramūs paplūdimiai, bet ir seni prekybos miestai, tokie kaip Liubekas ir Rostokas. Baltijos jūra XX amžiuje įšilo 0,85 K, o tai kelia vis didesnį iššūkį gyvenimo sąlygoms vandenyje.

Vasaros mėnesiais Baltijos jūra yra mėgstama vandens sporto entuziastų ir norinčių atsipalaiduoti, bet ir meškeriotojų, nes silkė ir menkė yra ekonomiškai svarbios žuvų rūšys. Tačiau yra iššūkių, tokių kaip pernelyg intensyvi žvejyba ir deguonies trūkumas, kurie kelia grėsmę ekologinei būklei.

Keliautojams, norintiems tyrinėti Baltijos jūrą, patartina pasiruošti vėsiems ir vėjuotiems orams. Todėl striukė nuo lietaus gali būti būtina kompanionė net ir atostogų sezono metu. Poilsiautojams, norintiems išleisti mažiau, pravartu apkeliauti regioną dviračiais ar pasimėgauti šviežios žuvies sumuštiniais prie stendų. Be to, paplūdimiuose labai svarbus naturizmas (nudizmas) ir daugelis paplūdimių tam tinka.

Iššūkiai, kuriuos sukėlė Kylio audros antplūdis, rodo, kad pakrantės regionas pasižymi ne tik turistine verte, bet ir pažeidžiamumu. Belieka tikėtis, kad tiek remontas, tiek šios turtingos gamtos apsaugos priemonės bus įgyvendintos greitai ir efektyviai.