Nauji senų drabužių konteineriai Hamburge: nebereikia tekstilės atliekų!

Nauji senų drabužių konteineriai Hamburge: nebereikia tekstilės atliekų!

Šiandien Hamburge žengiamas žingsnis link tvarios tekstilės kultūros: miesto valymo tarnyba, siekdama pagerinti sugedusių drabužių utilizavimą, sumontavo naujus senų drabužių konteinerius. Šiuo metu mieste yra daugiau nei 20 depo konteinerių, o iš viso jų bus iki 30. Iš pradžių planuojama, kad projektas truks dvejus metus, siekiant, kad buitinėse atliekose būtų mažiau tekstilės. Ši iniciatyva visų pirma skirta piliečiams, nes į naujus konteinerius galima dėti ir pažeistus drabužius, pavyzdžiui, džinsus su skylutėmis. Tačiau labai nešvarias dalis reikia nuvežti tiesiai į perdirbimo centrą.

Kiekvieną savaitę Vokietijos Raudonojo Kryžiaus, kuris Hamburge rūpinasi utilizavimu, rankose patenka dvi-tris tonos netinkamų naudoti drabužių. Tada surinkta tekstilė patenka į tekstilės perdirbėją, kuri ją rūšiuoja. Naudojamos dalys panaudojamos pakartotinai, pavyzdžiui, kaip valymo skudurai, o netinkami tekstilės gaminiai sudeginami. Šis procesas yra svarbus žingsnis mažinant didžiulį kasmet susidarančių tekstilės atliekų kiekį.

Pasaulinė greitosios mados dimensija

Nors Hamburge užtikrinamas didesnis tvarumas, Greenpeace ragina elgtis atsargiai su tekstilės atliekomis. Viola Wohlgemuth, Greenpeace išteklių išsaugojimo ekspertė, skubiai atkreipė dėmesį į katastrofiškus greitosios mados padarinius. Situacija ypač problemiška Rytų Afrikoje, kur seni drabužiai atkeliauja iš Europos. Tokiuose miestuose kaip Aruša iki 40 procentų pristatomų drabužių yra sugedę, o tai kelia didelių iššūkių vietos gyventojams. Perteklinė tekstilės gamyba ne tik sukuria atliekas, bet ir labai kenkia aplinkai, kaip matyti Nairobyje: Nairobio upė, kažkada buvusi geriamojo vandens šaltinis, dabar yra labai užteršta ir neapsaugota nuo kvapų.

Todėl Greenpeace ragina teisiškai uždrausti tekstilės atliekų eksportą ir įvesti pasaulinį tekstilės mokestį, kad gamyba taptų tvaresnė. Galų gale, svarbu užtikrinti, kad nauja tekstilė būtų patvari, netoksiška ir perdirbama. Taip pat dėmesys turėtų būti skiriamas naudotoms prekėms, siekiant apsaugoti išteklius ir išvengti švaistymo. Iki 2030 m. 10 procentų Vokietijos miestų centrų turėtų būti prieinami alternatyvioms vartojimo formoms, kaip skelbia Greenpeace.

ES politika ir gamintojų atsakomybė

Europos lygmeniu taip pat daug kas vyksta tekstilės atliekų srityje. Europos Parlamentas pradėjo taikyti priemones, skirtas sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį tekstilėje ir remti tvarų vartotojų pasirinkimą. Gamintojų prašoma prisiimti atsakomybę už savo gaminius, net jei jie tampa atliekomis. Siekiant efektyviau panaudoti surinktą tekstilę, nauji siūlymai peržiūrėti atliekų direktyvą turi būti pateikti 2024 m. kovo mėn.

Šia iniciatyva parlamentarai siekia, kad tekstilės gaminiai būtų surenkami atskirai iki 2025 metų sausio 1 dienos, siekiant drastiškai sumažinti tekstilės atliekų kiekį. Vienas ypač svarbus aspektas yra išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemų sukūrimas. Ateityje tekstilės, batų ir aksesuarų gamintojai turės padengti surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidas – tai tikras paradigmos pokytis, galintis turėti ilgalaikį poveikį pramonei.

Apskritai akivaizdu, kad tiek Hamburge, tiek Europos lygmeniu imamasi didelių žingsnių tekstilės atliekų krizei įveikti. Tvari ateitis tekstilės sektoriuje įmanoma tik tuo atveju, jei vartotojai, organizacijos ir pramonė dirbs kartu.

Daugiau informacijos šiomis temomis galite rasti adresu NDR, Greenpeace ir Europos Parlamentas.